Kaip jau spėjote pastebėti, mėgstu sportuoti sporto klube. O jame prisirenka daug įvairiausio plauko asmenybių. Ne šiaip žmonių, o asmenybių. Tokie po pirmos savaitės sporto klube jau vaikšto išskėstomis rankomis, nes augantys raumenys neleidžia jų suglausti. Arba merginos, kurios į treniruoklių salę ateina su išeiginiais treningais, makiažu, ir nepaleidžia telefono iš rankų. Kartais ir nesupranti ko jie ten ateina, sportuoti, ar tiesiog vien tam, kad gautų šiek tiek dėmesio. Bet sporto klube tenka susidurti ir su baisesniais dalykais…
- Žmonės, kurie atėję prie treniruoklio įsivaizduoja, kad jis tampa jų nuosavybe. Kartą su vienu tokiu net apsižodžiuoti teko: kažkoks senis atlikęs pratimo seriją atsistojo ir nuėjo, aš tuo metu pagalvojęs, kad jis jau savo darbą baigė, prisiderinau treniruoklį sau, o tas sugrįžęs iš karto šoko į akis, kad atseit ką aš čia darau, negi nematau, kad jis čia sportuoja. Aišku, nematau, kad jis čia sportuoja, kai suka ratus palei salės sienas.
- Blogiau už tokius sportuotojus yra, dažniausiai, moteriškės, kurios nieko neišmano apie sportą ir per anksti atėjusios į aerobikos treniruotę sugalvoja laisvą laiką prastumti treniruoklių salėje. Atsisėdusios į treniruoklį nusistato minimalų arba jokio svorio, ir dešimtis minučių makaluoja įsivaizduodamos, kad baisiai sunkiai dirba.
Nors fenai sporto klubo rūbinėje skirti džiovinti tik galvos plaukus, tą net nurodo specialūs ženklai, tačiau visada atsiras tokių, kurie džiovins savo šlepetes, pažastis, nugaros ir užpakalio plaukus ar kūšius.- Įsivaizduokite situaciją: ateini į persirengimo kambarį, atsisėdi ant suolelio auniesi batus, pakeli akis, o prieš tave plika šikna. Atrodo, negi čia būtų sunku prisidengti rankšluosčiu? nu bet sunku, daug kam tai neįveikiama užduotis.
- O čia ne tai kad užknisantis dalykas, bet su morale ir sveiku protu prasilenkiantis. Pastaruoju metu tenka matyti tėvus, kurie į vyrų rūbinę atsiveda savo mažametes dukras. Jie jas nusiveda prie veidrodžio ir šukuoja jų plaukus. Veidrodis yra per metrą nuo įėjimo/išėjimo į dušą, kur dauguma žmonių eidami nesistengia prisidengti savo grožybių. Mano galva čia nedaug kuo skiriasi nuo vaikų tvirkinimo.
Fidofile, maskatuojiesi nuogas prie mažų mergaičių rūbinėj?
Aš tai šiaip pratęs, prisidengęs vaikščioti rūbinėje, bet toli gražu ne visi taip daro. Bet kita vertus ir tie kurie neprisidengia, tai ne juose čia problema.
Achacha 🙂 Geras komentaras 🙂
Justai, pradėk mylėt savo kūna ir nustok gėdytis. Visi mes gimėm nuogi. Mano 12 metų vaikai dar nesupranta nuogumo gėdos, ir net nesiruošiu jiems skiepyti šio komplekso.
Tad jei tai yra vyrų persirengimo kambarys, ten visi vyrai gali būti nuogi. Jei tau pačiam taip gėda, nesilankyk ten.
O mergaitė vyrų persirengimo kambaryje paaiškina mano pirma mintis.
Ir galiausiai, fenas pučia orą, o ne traukia, tad nemanau, kad kažką pajustum, jei prieš tai kažkas džiovino šlepetes, ar jau švarius ir nuplautus „birkos” plaukus.
Taip visi gimėm nuogi, nemokėdami vaikščioti be dantų, pliki ir t.t., tai čia ne argumentas. Nueik nuogas į moterų persirengimo kambarį ir tau apie nuogumo gėdą bus labai konkrečiai paaiškinta. O kurioje aš čia vietoje rašiau, kad gėdijuosi savo kūno? Nes net tarp eilučių skaitydamas to neįskaitau.
Nu man iš principo nepatinka, kišti prie veido daiktą, kurį kažkas kišo prie šiknos. Žinoma, gerai, kad yra tokių paprastų žmonių kaip tamsta, bet man taip netinka ir viskas.
Beje prisiminiau posakį apie toleranciją:
Įsivaizduokim ateina nuoga moteris į vyrų persirengimo kambarį (ovacijos). Ir ateina vyras į moterų persirengimo kambarį (gyvas liktų?). Iš kart aišku, kad vyrai labiau tolerantiški 🙂
Tikra tiesa 🙂 po vyrų rūbines dažnai valytojos vaikšto, ir į jas niekas dėmesio nekreipia. O vat atvirkščio varianto, tai neįsivaizduoju 😀