Maurizio’s Italian Food – Romana pica

Pavasaris, atšilęs oras ir Šv. Velykos įtakojo tai, kad du savaitgalius iš eilės praleidau kaime ir negalėjau įvertinti naujų Vilniaus picerijų. Tokių savaitgalių dabar tik daugės, tačiau pažadu, kad kol Vilniuje bus neišbandytų picerijų, rankų nenuleisiu ir jų aprašymai čia vistiek atsiras. Atostogų picerijų vertinimui, tikrai, neskelbiu.

Kai pradėjau rašyti apie picas, tai susidariau picerijų sąrašiuką. Ir dabar žiūriu, kad tas sąrašiukas jau eina pabaigą, todėl jei žinote dar kokių tinklinių picerijų, kurios pristatinėtų picas į namus, tai būčiau dėkingas, jeigu jas surašytumėte komentaruose.

Šią piceriją pirmą kartą ir pamačiau šiandien ieškodamas foodoute ką čia užsisakyti. Planuose turėjau LiuxPizza, bet jie, tinginiai, nenori iki manęs picos vežti – mat per toli gyvenu.

Jau iš pavadinimo yra aišku, kad „Maurizio’s Italian Food” kepa itališkas picas. Tokių esu ragavęs nedaug, todėl visada įdomu išbandyti ką nors naujo. Tuo labiau, kad Lietuvoje terminas „Itališka pica” ne visada yra lygu „gera pica”.

Picerija savo tinklalapio neturi, turi tik facebook puslapį, kuriame galima rasti ir picų ir kitų gaminamų patiekalų nuotraukų. Info apie piceriją nedaug, pavyko išsiaiškinti tik tiek, kad šefas atvykęs iš Italijos ir panašiai kaip picerijoje „Jurgis ir drakonas„, kai kurie produktai maistui ruošti yra specialiai atgabenami iš Italijos. Žodžiu, čia ne šiaip koks Marius iš Naujininkų, kuris bando kepti picą ir vadinti ją Itališka.

Picą užsakiau 16:04 ir gavau SMS žinutę, kad ją gausiu per 45 minutes. Vėliau gavau kitą žinutę, kad dėl didelio užsakymų srauto pica vėluos 50 min. Galiausiai, kurjeris į duris paskambino 17:33. Ir kaip jau tapo įprasta girdėti iš foodout maisto išvežiotojų, pirmieji jo žodžiai: „labai atsiprašom”.

Na, ir iš tikrųjų, atsiprašinėti tikrai yra už ką – pica šalta, kaip moters kojos žiemą. Tą pajutau iš karto paėmęs dėžutę į rankas, todėl tik nufotografavęs iš karto patraukiau į virtuvę jos šildyti. Bet ir pašildžius džiaugtis neturėjau kuo… picos skonis gal ir neblogas, bet padas man pasirodė tikra tragedija – kraštuose jis toks kietas, kad vos įkast galima. Įspūdis susidarė toks, kad pakildinta tešla buvo ne kepama krosnyje, o džiovinama dehidratoriuje ir tik paskui specialiai apdeginti kraštai. Ir čia nejuokauju. Jei būčiau lankęsis pas kokį prastesnį odontologą, tai, manau, ne vieną plombą bučiau picoje palikęs. Suvalgęs šią picą pasijutau tik lengvai užkandęs, todėl mano cheat day, kurios laukiau visą savaitę, buvo sugadinta.

Lietuvių liaudies patarlė sako: „Pirmos kregždės – dar ne pavasaris”, o pratęsiant mintį galima pasakyti: šefas iš Italijos – dar nereiškia, kad bus gera pica. Manau, „Maurizio’s Italian Food” yra dar viena picerija, iš kurios picos daugiau neužsisakinėsiu.