Pasakėčia

Categories HumorasPosted on

Naršydamas internetą radau gražią, linksmą pasakėčią 🙂 Ji parašyta dzūkų tarme, bet suprasti turėtų ir ne dzūkai 🙂

Menkutėj pirkutėj

Prieg užuolo seno

Dziedulis su bobu

Laimyngai gyveno.

Dziedulis per dzienų

Žvejojo prieg upės.

Bobulė dzieduliu

Išvyrdavo zupės.

Pavalgius bobulė

Torielkas mazgojo.

Dziedulis šiukšluki

Paspyrdavo koju.

Bet rozu dziedulis

Parejo be upo,

Ba nepagavo

Ir menko kilbuko.

Ir zupe pasdare

Jam negardzi.

Ir boba tu vakaru

Rodes britki.

O dar tos šiukšlukes

Bado akis…

Supykis dziedulis

Bobulai sakys:

-Padlages kap suodzis,

Vieni guriniai.

Ir ku tu per dzienu,

Sakyk man, darei?

Dziedulis bobuli

Be reikalo bare.

,,Ne pyrmas cia rozas“-

Bobule pamane.

– Gana tau, dzieduli,

Sakau, veceroc.

Škaradnas daraisi,

Geriau aik miegoc.

Bobule dzieduliu

Lašku paklojo.

Prieg peciaus nuvejus,

Indus sumazgojo.

Dziedulis pro langu

Liudnai pažiurejo,

Firankas užtraukis,

Laškon nuvejo.

Bobule padlages

Švariai išmazgojo.

Kanticku paskaitius,

Dzievuliu dekojo.

Nusvilkus rubus

An uslano pasdejo.

Ir pas dzieduli

In lašku nuvejo.

Senatve — ne šposas,

Visus kaulus maudzia.

Bobule prieg dziedo

Šaltas kojas glaudzia.

– Aik, varla, po biesais,-

Supyko dziedulis.

Apsiautai škarpietkom,

Matiau šepoj guli.

Vilnoniu prismezgus

Be dzievo mieros,

Dar kandes inlindi

Visas sukapos.

Su kojom ladzinem

Nesglausk prieg many,

Ba, rodos, ne laškoj

Guliu, o grabi.

Ir šonan pastraukis,

In koldru vyniojas.

Knarkia dziedulis,

Net stogas kilnojas.

O nabagei bobulai

Sunku kojas trync.

,,Geriau pas susiedu

Aitau susišylc“.

Mato susiedo

Budinkus pro langu.

Ir mislys juodziausios

Jai lenda in galvu.

,,Nevyrsiu jam zupes,

Tegu pabadaus.

Pabuvis be bobos,

Nagus sau nusgrauš.

Daugiau nesišydzys

Jisai iš mani.

Ir koše an vandenio

Bus jam gardzi.

Rozu negyvensiu,

An aukšto miegosiu.

Žiponu senu

Po šonais pasklosiu“.

An dziedo pikta,

Vos rytu išaušus,

Bobule gyvenc

Išsikrauste an aukšto.

O, kad dziedu

Gyvenimas but nesaldus,

An aukšto dar nustempe

Jo cebatus.

Ir gulas an žipono

Seno bobule,

Ir žiuri pro plyši

Ku daro dziedulis.

O dziedas priskelis

Velkas rubašku,

Ieško cebatu-

Neranda prieg laškos.

Ir mislina dziedas,

Vyniojas autus,

,,Ir kur aš galejau

Nukišc cebatus?

Po suolu nesdejau,

Prieg laškos nera…

Ir kur ciej cebatai,

Kad juos kvaraba.

Paklausc reikia bobos,

Jinai visku žino,

Galec palikau cebatus

Prieg vežimo“.

– Antose, ateik,

Ratavok tu mani.

Nežnau kur cebatai,

Katram jiej gali.

Ale pirkioj cyku,

Dziedas nuskosci.

,,Ir kur gi po biesais

Nuvej toj Antose?“

Kaliošuosna stojas

Dziedulis surugis

Ir aina bobules ieškoc

Jis po uki.

Ir tvartu, ir kluonu-

Jis visku apejo.

Net išvieti dziedas

Ir tu apžiurejo.

,,Dzievuliau tu brangus,

Ir kas cia per cyrkai?

Pareitu graiciau

Ir išvyrtu zacyrkos.

Visi jau pavalgi,

Tuoj reiks abiedoc“.

Nežino dziedulis

Nei ku ir galvoc.

Laukia prieg lango

Valandu geru,

O rodos paciam,

Kad ne valandu- paru.

Ir aina dziedulis

Pas susiedkas,

Mislina, ti gal

Antosi suras.

O bobule tuom ces

Nulipus nuog aukšto,

Kad kerta tai kerta

Šaukštu po šaukšto.

Pavalge Antose

Smetonos su duonu,

An aukšto dar nusneše

Pieno uzbonu.

O tas nabagucis

Kol kaimu apejo,

Kaliošuosna kojas

Baisiai užgele.

Pavargis, pailsis

Namo paržirgliojo,

Šuva nepažinis

Ir tas ji aplojo.

In pirkiu inejis

Sušylc sugalvojo.

Ale pecius nekurtas-

Kap nabašnyko kojos.

,,Nu ku, be bobules

Sunku bus gyvenc.

Peciu paciam

Reikes paskurenc“.

Mislina dziedas

Ir striokas baisus,

Kas cetvergi

Išskalaus jam autus?

Alkanas, piktas…

Ir ku dar daryc?

Žarnos prades viena kitu

Tuoj ryc.

Lašiniu atsipjovis

Jis duonos pasraiko,

Dar cibulio užkas,

Ir skanu bus, ir sveika.

Ale duona kieta,

Trekšc- nulužo dancys.

Cik vienu turej.

Ku be jo dar darys?

Nei valgis, nei geris,

Nusvilkis rubašku,

Išalkis dziedulis

Vel gulas in lašku.

Mislina dziedas

Ir sukas galva;

,,Gal mano bobule

Seniai negyva.

Ir nor toj Antose

Dazbridus jau man

Ale rozu vis geriau

Nei vienam.

Peciuku pakurus

Man valgyc padaro…“

Suprato dziedulis-

Gerai jis gyveno.

,,Kad jinai cik sugrišt,

Kad but cik gyva,

Rankas išbuciuotau

Kokia man gera“.

Ir ašaru braukia

Dziedulis liudnai,

Vienam be bobules

An svieto blogai.

O bobule an aukšto

Tupedama žiuri,

Kad vienas dziedulis

Šaltoj laškoj guli.

Ir gailescis ima

Baisiausiai bobuli,

Ir lipa nuog aukšto

Žemyn pas dzieduli.

O kad jam gyvenimas

But nekartus,

Nuog aukšto parsitempia

Jo cebatus.

Pukini koldru

Ji dzieduli apklosto,

Pražilusiu galvu

Jam švelniai paglosto.

Nusrengus in lašku

Lipa bobule,

Ba reikia gi kojas

Pašyldzyc dzieduliu.

Cykiai dziedulis

Atlaidzia griekus,

Prieg jos prisiglaudis

Usnaudzia ramus.

Ir bobule laimynga,

Jau pykc nera noro,

Dziaugias, kad guli

Dziedulis prieg šono.

TAIGI, NEPYKIM,

NEBUKIM PANIURI,

VERCYKIM ŽMOGU,

KATRU ŠONI TURIM.

Parašykite komentarą