Samsung Galaxy S2 root’inimas

Categories Pasidaryk pats, TelefonaiPosted on

samsung-galaxys-s2

Pagaliau, ilgai delsus, pribrendo ta diena, kai pasiryžau nu’root’inti savo Galaxy S2 telefoną. Root’inimas – tai administratoriaus teisių suteikimas. Įsivaizduokite, kad savo telefoną naudojate „svečio“ rėžimu, todėl jame modifikuoti galite, palyginus, ne daug ką. Gavus „administratoriaus“ teises, telefone pakeitimų galėsite padaryti daugiau ir įvairesnių. Svarbiausia galimybė – galėsite į telefoną įdiegti kitas, patobulintas, Android OS versijas. Taip pat bus galima diegti programas, kurios gali valdyti specifinius telefono parametrus, tokius kaip procesoriaus greitinimą, sensorius, šviesos diodus ir kitas paprastam vartotojui neprieinamas funkcijas. Dar viena svarbi galimybė – galėsite laisvai ištrinti gamintojo įdiegtas programas, kurios dažnai būna nereikalingos ir tik be reikalo užima telefono atmintį.

Tai paprasta instrukcija, kaip nu’root’inti Samsung Galaxy S2 (GT-i9100), kuris naudoja oficialią Samsung Jelly Bean versiją, mano atveju XWLSD. Taip pat noriu paminėti, kad root’inant telefoną yra rizika jį sugadinti, todėl jei taip įvyks – manęs nekaltinkit, už savo veiksmus atsakingi esate patys. Taip pat, nu’root’intas telefonas netenka garantijos.

Taigi nuo pradžių:

1. Pirmiausia reikia atsisiųsti programą  Odin 3.07, su kuria įkelsime  Siyah branduolį S2-v6.0beta5. Kompiuteryje taip pat turi būti įdiegta ir Kies programa – tam, kad nekiltų sujungimo su telefonu bėdų.

2. Parsisiunčiam Siyah Kernel S2-v6.0beta5 TAR filą.

3. Išjungiame telefoną ir įjungiame jį Download rėžimu, vienu metu spausdami garso mygtuką žemyn, meniu ir įjungimo/išjungimo mygtuką.

4. Kai telefonas įsijungs, patvirtinimui paspaudžiame garso mygtuką į viršų. Prijungiame telefoną Micro-USB laidu prie kompiuterio ir įjungiame Odin 3.07.

5. Spaudžiame PDA ir pasirenkame Siyah Kernel S2-v6.0beta5 TAR filą.

6. Odin programoje šalia užrašų “Auto reboot” ir “F. Reset Time” turi būti uždėtos varnelės. Spaudžiame Start ir laukiame kol bus įkeltas naujas branduolys. Tai trunka keletą sekundžių.

7. Telefonas pats persikraus. Ekrane išvysite geltoną trikampį su šauktuku – tai ženklas reiškiantis, kad telefonas nu’root’intas. Kad įsitikintumėte, jog viskas atlikta tikrai gerai, galite nueiti į programėlių aplanką. Ten rasite įrašytas CWM ir SuperSU aplikacijas.

Fiksavimas

Na, ir viskas – su telefonu galite daryti ką norite.

Viskas vyko labai panašiai kaip ir diegiant Jelly Bean, tik greičiau.

Pirmieji vienuolika pasimatymų „Franki“ vyninėje

Categories AsmeniškumaiPosted on

Fiksavimas

Nors Speeddating.lt tinklalapyje organizatoriai ir nurodė, kad vasarą, susirinkus grupei, renginį suorganizuotų, tačiau jie vis dėlto pasirinko atostogas, todėl visą vasarą renginiai nevyko.

Taigi į greituosius pasimatymus užsiregistravau dar gegužės viduryje, o pirmasis renginys įvyko tik per mano gimtadienį – rugsėjo 24 d. Būtų simboliška, pagalvojus, jei nors viena pažintis būtų sėkminga (gimtadienio dovana – mergina 🙂 ). Kadangi tokiame ar panašiame renginyje dar nebuvau dalyvavęs, tai jo laukiau su ypatingu nekantrumu.

Pasimatymo dieną važiuodamas iš darbo kažkaip apsiskaičiavau laike, todėl teko pora valandų prasitrint senamiestyje. Vaikščiodamas galvojau, kad bus nuobodu ir monotoniška su 11 merginų kabėti apie tą patį, nes iš esmės vistiek yra svarbūs dalykai, kuriuos nori apie kiekvieną sužinot. Vaikštant pūtė šaltas vėjas, tai nebuvo labai smagu ir tas laikas iki renginio pradžios ėjo labai lėtai… Į speeddating’o bilieto kainą įskaičiuotas ir gėrimas, gaila, bet atvykus karšto vyno pasirinkti nebuvo galima, o jis būtų labai tikęs tokią dieną.

Žodžiu, atvykus į „Franki“ vyninę keli dalyviai jau laukė. Organizatorė iš kart įteikė kortelę, kurioje reikės žymėti patikusias merginas. Internete aktyviau registravosi vaikinai, tai į renginį taip pat greičiau atėjo vaikinai. Merginos kaip visada susirinko vos ne paskutinėmis minutėmis. Dar prieš prasidedant renginiui organizatorė informavo, kad viena mergina neatvyks, todėl vaikinai pakaitomis turės po pertraukėlę. Besirenkančius vaikinus organizatorė sodino ant kėdžių prie įėjimo į salytę, o merginas iš karto prie staliukų. Tai taip sėdint buvo galima jau iš anksto apžiūrėt su kuo teks bendrauti 🙂 Na, o visiems susirinkus paaiškino taisykles – kokia tvarka keistis, kada bus rezultatai ir t.t.

Prasidėjus pasimatymams vaikinai pasileido prie staliukų su merginomis ir prasidėjo pokalbiai. Nemažai nepatogumų kėlė didelis triukšmas (nuo kitų porų šnarėjimo), kartais buvo labai sunku susikalbėt. Šitą nepatogumą organizatoriams reikėtų išspręsti perkeliant renginį į didesnes patalpas, nes visi buvo gerokai susispaudę. Tačiau iš esmės pats renginys patiko.

Renginys patiko ir merginoms, nes kai kurios čia dalyvavo jau ne pirmą kartą, kai kurios čia atėjo su draugėmis. Dalyviai čia susirinko labai įvairūs: nuo tylenių iki Airino mokinių (tas labai matėsi iš aprangos, šukuosenos ir skleidžiamos demagogijos) vaikinų ir merginų nuo peroksidinių blondinių iki tokių, kurios, tikriausiai, lapelyje „Taip“ pasakys visiems vaikinams…

Aš pats lapelyje pažymėjau tris merginas, nors galėjau ir ketvirtą pasirinkt… viena iš jų man itin patiko, kaip pastebėjau, ji mane taip pat pasirinko, taigi reikia laukt rezultatų ir antrojo pasimatymo 🙂

Tautų mugė 2013 (foto ir video)

Categories AsmeniškumaiPosted on
IMG_2316
Mugėje galima ne tik gauti, bet ir duoti.

Mugė, bet tikrai ne tautų. Galėtų organizatoriai pervadint tiesiog į „Rudens mugę“. Pernai tų tautų buvo mažai, o šiemet dar mažiau. Ir apskritai, šių metų „Kaziuko mugėje“ kitataučių buvo daugiau nei „Tautų mugėje“.

Tačiau be to, kad mugė neišpildė savo idėjos, buvo ir dalykų kurie patiko. Pernai metais buvo senovinių automobilių paroda, o šiemet, nors ir negausi, karo technikos. Kas yra demonstruojama – nufotografavau, bene viską. Įdomu buvo pasiklausyt ir karinių, kurie pasakojo apie studijas, susidomėjusiems stoti į karo akademiją. Vienas kariūnas mamai su sūnumi pasakojo, kad karo akademijoje moko labai įdomių dalykų ir vieną jų paminėjo psichofizinį lavinimą. Vienas iš pratimų, tai kai kariui būna surišamos rankos ir kojos ir jis įmetamas į baseiną ir turi nenuskęsti. Read more „Tautų mugė 2013 (foto ir video)“

Kur geriausia pietauti Kirtimuose

Categories AsmeniškumaiPosted on
JaMMYkDkiM5XXtxk4CNjZIh7A0EG4lE40GwcOSTPcgg
Taip atrodo pietūs „Širdelėje“

Jau metai kai dirbu Kirtimuose (netoli Oro uosto, Čigonų taboro…). Šiose apylinkėse yra įsikūrę nemažai įvairių įmonių, todėl valgyklų/kavinių taip pat yra nemažai. Su kolegomis išbandėme 7 valgyklas, todėl nusprendžiau pasidalinti savo nuomone, kur man skaniausias maistas ir kur rekomenduočiau pietauti.  Kad lengviau būtų surasti kur ji yra, prie kiekvienos valgyklos pridėjau ir google maps nuorodą. Read more „Kur geriausia pietauti Kirtimuose“

Vilniaus dienos 2013 (foto ir video)

Categories AsmeniškumaiPosted on

IMG_2310

Vilniuje gyvenu jau 8 metus, bet Vilniaus dienose šiandien sudalyvavau pirmą kartą. Kodėl ankščiau to nepadariau net nežinau, gal tiesiog pražiopsodavau. Buvau ryte, tai nieko per daug įdomaus nepamačiau. Gal vakare bus įdomiau…? Žodžiu, iš to ką pamačiau galiu pasakyti, kad tai mini mugės variantas su keliais atrakcionais vaikams. Read more „Vilniaus dienos 2013 (foto ir video)“

Riebalų deginimas be kančių

Categories AsmeniškumaiPosted on

20120607_161405

Blogerio Petro Dargio tinklalapyje nemažai prikomentavau įraše apie nutukėlių kančias. Pamaniau, kad iš tų mano komentarų visai neblogas įrašas gautųsi, tai ir su jumis pasidalinsiu savo mintimis.

Žodžiu, nemažą savo gyvenimo dalį turėjau šiek tiek antsvorio. Na, gal kaip vaikinui ir ne per didelis svoris buvo, bet man pačiam atrodė daug, todėl dažnai vis mėgindavau žiūrėt ką valgau, valgyt mažiau ar nevalgyt vakarais. Tokiu būdu svoris nukrisdavo daugiausia 5 kg, bet paskui per savaitę kitą vėl viskas sugrįždavo. Sugrįždavo, nes toks maisto ribojimas buvo labai kankinantis, o valios per daug irgi neturėjau.

Save tvarkyt pradėjau nuo šių metų pradžios (lyg ir nebuvo tai naujametinis pažadas sau) ir per pakankamai neilgą laiką, nesunkiai, be didelių kančių numečiau pakankamai nemažą kiekį svorio.

O mano dienotvarkė tokia būdavo: Ryte keldavausi 5:15 (nes toli iki darbo važiuot) pusryčiams suvalgydavau kelis sumuštinius (nebuvo svarbu ką valgydavau pusryčiams). Pietums, apie 11:30, stengdavausi valgyti daugiau vištienos, daržovių… na, labiau rinkausi baltyminį maistą. Ir jokių saldumynų!

Grįžęs iš darbo iš karto lėkdavau į sporto klubą, kur sportavau pagal asmeninę programą. Pasportavęs į namus grįždavau apie 20:00. Nors ir daug laiko nuo pietų būdavo praėję, o besportuojant alkis šiek tiek jausdavosi, bet grįžus į namus valgyt jau nelabai norėdavosi, todėl suvalgydavau tik kokį obuolį ar apelsiną ir ne už ilgo eidavau miegot. Todėl net nebūdavo laiko pasireikšti alkiui vakare, o didžiausia bėda juk ir yra prisivalgymas vakarais.

Į sporto klubą eidavau 3-5 kartus per savaitę ir dar 2 kartus per savaitę lankiau pramoginių šokių pamokas. Pradėjus kirst svoriu motyvacija tik didėjo, todėl kiekvieną dieną su didžiausiu nekantrumu laukdavau darbo pabaigos, kai galėsiu lėkt sportuot.  Tokiu tempu gyvenau tris mėnesius ir numečiau per juos apie 15 kg. O po tų trijų mėnesių taip intensyviai daugiau nesportuoju, bet laikiausi išmoktų valgymo pamokų:

  • Nevalgyti vakare;
  • Valgyti baltyminį maistą;
  • Saldumynams NE!

Jokių kančių nebuvo tada, jų nėra ir dabar, o svoris po truputį ir toliau krenta – maždaug po 0,5 kg į mėnesį. Beje užmiršau paminėt dar tai, kad sportuojant, po kokio mėnesio, kartą į savaitę „padarydavau nuodėmę“ ir suvalgydavau ką nors „nesveiko“ (picą, lazaniją…), bet ir tada ir dabar kūnas į tai jau nebereaguoja, kilogramai nebeauga.

Dabar pamatęs gatvėje žmogų su viršsvoriu mintyse jaučiu jam gailestį, gal net pasišlykštėjimą, tačiau tą patį jausdavau ir sau, kai pats storas buvau… Gal toks superkraštutinis nusistatymas prieš antsvorį ir suteikė man tokį didelį kiekį motyvacijos, kad sugebėjau viską pakeist.

Visa esmė tame, kad vien tik žiūrint ką ir kaip valgai nieko nepakeisi, būtina ir sportuot, būtina laisvalaikį aktyviai leist. Ir niekada netikėsiu tais žmonėmis, kurie sako: „O man gerai kaip yra“, „Aš patinku sau toks koks esu“… Taip kalba tik tie, kurie pasidavė ir neberanda savyje motyvacijos pasikeist. O jos rast tikrai verta, nes dabar mąstau visai kitaip, turiu daugiau pasitikėjimo savimi, esu daug laimingesnis, energingesnis… Kadangi pačiam buvo sunku tą pradėt, todėl žinau ir tai, kad jei galėjau aš, tai galite ir JŪS!