Vakar grįžęs iš Grybų šventės dar sumąsčiau nueiti į mišką ir pats grybų paieškoti. Miške buvau baisiai seniai, spėju paskutinis kartas buvo tada. Tai įėjęs į mišką pasijutau kaip koks miesčionis – vaikštai dairaisi ir matai tik musmires visokias, nes ryškiai raudonai šviečia. Kokią gerą valandą vaikščiodamas vis pagalvodavau, kad nepastebėjau kokio šimto didelių baravykų. Bet kai pamačiau šitą nediduką, tai supratau, kad visai gerai aš tuos grybus pastebiu, tik jų nė velnio nėra. Po šio dar radau porą voveraičių ir šilbaravykį ir patraukiau namo.
O štai čia grybautojo rinkinukas. Racija – kad nereikėtų stūgaut miške, ir peiliukas, kurį nusipirkau grybų šventėje.
Maršrutas didžiąja savo dalimi buvo labai panašus į pernykštį, todėl buvo nesudėtingas. Oras bėgimui puikus, todėl bėgti tuos 10 km buvo įdomu. Kartais tokiuose bėgimuose tenka pamatyti įdomių personų, kurios stengiasi į save atkreipti dėmesį, pvz.: kažkada teko matyti bėgiką su kostiumu, kitą – apsirengusį kaip Kalėdų senis, arba apsirengusį vientisu nuo galvos iki kojų aptemptu žaliu kostiumu. Tai šiemet buvo toks žmogus su afigienai didele kuprine, na ir gal dar Klecką būtų galima paminėti, kuris bėgo su vaiko vežimėliu. Ir su tuo vežimėliu dar mane pralenkė.
