Dan Brown – Meteoritas

Categories Aš skaičiauPosted on

Dan Brown - MeteoritasManau, atėjo laikas į šį blogą pridėti dar vieną temą. Nors ir taip čia tų temų pilna, tai viena kita nauja irgi nepamaišys. Taigi, dalinsiuosi mintimis apie tai, ką skaitau. Šiaip knygų skaitau ne itin daug, daugiau filmų pažiūriu. Todėl jei įdomu bus rašyt apie knygas, tai gal ir apie filmus parašysiu.

Trumpai tariant, tai ši knyga apie politinius „žaidimus“, kuriuos žaidžia du žaidėjai – esamasis JAV prezidentas ir senatorius S. Sikstonas. Kaip ir „pridera“ politikoje, žaidimas čia vyksta pasitelkiant visas įmanomas priemones – specialiąsias tarnybas, šmeižtą ir t.t. O šiaip, visa romano ašis sukasi apie meteoritą. Nors jo autentiškumas ir atrodo nenuverčiamas, tačiau gana greitai jis pradeda „klibėti“.

Meteoritas – pirmoji mano skaityta Dan Brown knyga. Pagal keletą jo knygų jau yra sukurti filmai („Da Vinči Kodas“ ir „Dievai Angelai ir demonai“, gal ir dar yra tik jau kitų nežinau) ir tuos du filmus, deja, jau teko matyti. „Deja“ sakau todėl, kad nesinori skaityti knygos, kai jau žinai visą jos siužetą. O tikrai tikiu, kad knygos turi būti geros, nes skaitant Meteoritą, jaučiausi, kaip žiūrėdamas įtempto veiksmo filmą. Skaitydavau ją troleibuse, darbe per pietų pertraukas, namuose prieš užmiegant… žodžiu, visur kur tik galėjau. Nepamenu kada į mano rankas buvo patekęs toks įdomus skaitalas. Manau, kad ir šios knygos išeitų neblogas veiksmo filmas.

Prieš skaitydamas patį romaną, perskaičiau ir autoriaus pastabą. Labiausiai užkliuvo sakinys: „Visos šiame romane aprašytos technologijos išties egzistuoja“. Na, vandenilio variklis gal ir egzistuojantis dalykas, tuo labiau, kad vis dažniau internetuose tenka rasti straipsnių apie NASA kuriamą „neįmanomą variklį“, tačiau uodo dydžio, elektromagnetiniame lauke „pasikraunantis“ savo baterijas mikrorobotas, tai jau tikrai virš mano fantazijos ribų.

Tiesa, siužetas įtemptas, bet gal kažkiek ir nuspėjamas. Jei vaikystėje skaitydavote daug detektyvų, tai tikriausiai, į esminius klausimus atsakymus rasite greitai (Pvz.: kas atsakingas už tas visas žmogžudystes). Bet aš detektyvų skaičiau mažai, todėl knyga, man suteikė visas tas emocijas, kurias autorius ir norėjo perteikti.

Ar juokas tikrai gamina vitaminą C?

Categories SveikataPosted on

„Juokas – dalykas rimtas“ – sako vienas Lietuvos humoristas. Tikriausiai, jis taip sako, nes mano, kad daug juokiantis galima pasigaminti vitamino C tiek, kad visai žiemai užteks nuo ligų apsisaugoti. Nors iš tiesų, gal ir ne dėl to tas humoristas taip kalba apie juoką, bet pasakymas, kad juokas gamina vitaminą C, vis dėlto egzistuoja. Tačiau ar tikrai taip yra? ar tikrai juokiantis žmogaus organizmas gauna vitamino C?

Vitaminus galime gauti dviem būdais – su maistu arba kai kuriuos vitaminus organizmas gali pasigaminti ir pats. Pats organizmas pasigamina nedaug vitaminų, pagrindiai – D, K, B12 ir H.

Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra gaunamas tik su maistu – daugiausia vaisiais ir daržovėmis. Jo daug turi erškėtuogės, šaltalankiai, juodieji serbentai, saldžiosios paprikos, kopūstai, citrusiniai vaisiai, braškės, pomidorai, yra net ir bulvėse.

Tačiau kodėl egzistuoja toks posakis? Na, jis nėra visiškai iš piršto laužtas. Vitaminas C reikalingas stiprinti imunitetą, o patiriant stresą žmogaus imunitetas silpnėja. Taip yra dėl to, nes stresinėse situacijose žmogaus organizmas sunaudoja daugiau vitamino C nei įprastai. Būdami geros nuotaikos męs „taupome“ vitaminą C.

Taigi būkime visada linksmi, valgykime daug vaisių ir daržovių, ir vitamino C visada turėsime pakankamai.

Uncle Ben’s – skurdžių maistas? nepasakyčiau…

Categories AsmeniškumaiPosted on

Uncle Ben’s

Pamenu dar vaikystėje per televiziją šitą produktą intensyviai reklamuodavo. Ryžius, pamenu, lyg ir buvo tekę išbandyti, o gal ir tą padažą valgiau… jau nebepamenu, nes gal apie 20 metų tos reklamos neberodomos…

Bet va, pamačiau, kartą, Rimi šituos ryžius ir padažą ir pradėjo kirbėti mintis, kad reikia išbandyti. Nes juk man patinka tai kas sena… 🙂

Taigi nusipirkau, ryžius išsiviriau, padažą pasigaminau su vištiena (kaip kad senose reklamose ir rekomenduodavo) ir galiu pasakyti, kad nieko ypatingo. Dėžutė su dviem ryžių maišeliais kainuoja tiek pat kiek ir normalių ryžių pakuotė su penkiais, o padažas lygiai toks pats kaip ir „pomidorų padažas kinietiškai“. Ta, negriena, kuri pasak senosios propagandinės spaudos naudojama šiame padaže, skonio nepagerina – gal per mažai ten jos įdėta, o gal negrai dabar ne tokie skanūs kaip ankščiau, bet daugiau Uncle Ben’s nepirksiu. Nepirkit ir jūs.

Fiksavimas

Kitoks OZO kinas

Categories AsmeniškumaiPosted on

Ozo kinas

Ar teko kam nors būti kino teatre, kurio vienintelis darbuotojas prieš seansą papasakoja šiek tiek kino istorijos, pavaišina saldainiais ir palaukia vėluojančių? Ar buvote kino salėje, kurioje telpa tik ~37 žmonės, o filmas rodomas iš DVD disko? Kine, kuriame filmą gali išsirinkti ir pats (jei kiti žiūrovai neprieštarauja)?

Pro „Lietuvos kino“ pastatą, kuriame ir yra įsikūrusi Ozo kino salė, pravažiuodavau dar studijų laikais. Niekada neteko matyti, šalia pastato stovinčių arba viduje vaikštančių žmonių, todėl įvairūs, su kinu susiję užrašai, man visada atrodydavo pasilikę dar nuo sovietmečio, o pats pastatas nors ir neapleistas, bet atrodė nenaudojamas.

Pirmą kartą Ozo kine buvau prieš du metus, o šiemet kino salę aplankiau vėl. Per tuos du metus niekas kaip ir nepasikeitė. Kino salės prižiūrėtojas Valdemaras Isoda žiūrovus pasitiko prie įėjimo ir paragino nusipirkti karštos kavos iš gėrimų automato, o vėliau, jau nuėjus prie kino salės pasiūlė „dovanų“ – įvairių lankstinukų ir reklaminių žurnalų. Kaip visada, prieš filmą padarė įžangą ir papasakojo kaip „n“ kartų pats tą filmą žiūrėjo „Kino pavasaryje“ ir kokias emocijas žiūrėdamas jautė.

O filmai čia kitokie, negu kad rodo didieji Forum Cinemas ar Multikino ekranai, tikrai sukeliantys emocijas. Nors, kai kurie ir būna rodyti komerciniuose kinuose, tačiau čia nepamatysi nei „Agento 007“ nei „Greitų ir įsiūtusių“. Repertuarą sudaro nekomercinio kino kūriniai.

Kai buvau čia pirmą kartą, filmą žiūrėjome keturiese. Šį kartą žiūrovų buvo daugiau – 11. Tačiau 8 žmonių kompanija buvo akivaizdžiai kino salės prižiūrėtojo pažįstami. Kaip V. Isoda dirba čia iš idėjos ir meilės kinui, taip ir žiūrovai renkasi idėjiniai – pasižiūrėti meno, o ne lengvai valgomo popsinio kino. Tik bėda, kad daugelis mėgstame paviršutiniškus dalykus, todėl ir lankytojų šioje kino salėje trūksta.

Apie dantų balinimą…

Categories Kita, SveikataPosted on

Kada paskutinį kartą lankiausi pas odontologą jau net tiksliai ir neprisimenu (gal prieš kokius 10 metų). Visada galvojau, kad jei kasdien valaisi dantis, tai jiems nieko blogo ir neatsitiks. Ir su tokiu manymu gyvenau iki kol užėjo noras pašviesinti, šiek tiek pageltusius, dantis.

Truputį pasidomėjęs sužinojau, kad prieš balinant dantis, pirmiausia, reikia atlikti dantų higieną, t.y. pašalinti nuo dantų apnašas ir akmenis. Ir pasirodo visai nesvarbu, kad dantis valaisi kasdien, akmenys ant jų vistiek atsiranda. Todėl dantų higieną reikia atlikti bent kartą į metus, tuo labiau, kad ją atlikus dantys tampa švarūs todėl ir šiek tiek pašviesėja.

Dantų higienistė valydama mano dantis pastebėjo, kad vis dėlto ir kariesų pas mane dantyse yra ne vienas. Todėl gavau dar vieną pamoką, kad kasdienis dantų valymas ne tik nuo akmenų neapsaugo, tačiau ir kariesas taip pat gali atsirasti. Dabar esu dantų taisymo etape ir galvoju ne apie spindinčią šypseną, o apie sveikus dantis.

Taigi, dantų balinimas… Yra du būdai turėti baltą šypseną. Profesionalus dantų balinimas odontologijos kabinete ir dantų balinimas namų sąlygomis. Pradėkime nuo to, kad nepakenkiant dantims jų išbalinti namuose nepavyks, tačiau baltesnį efektą gauti galima. Populiariausi dantų balinimo namuose būdai yra trys, tai balinimas soda, balinimas aktyvuotos anglies tabletėmis, bei balinimas vandenilio peroksido tirpalu. Pirmiausia noriu pabrėžti tai, kad nerekomenduoju užsiimti dantų balinimu namuose. Apskritai balinti dantis nerekomenduoju.

  1. Balinant dantis aktyvuotos anglies tablete, pirmiausia reikia sutrinti tabletę iki miltelių, juos užsibarstyti ant dantų šepetėlio ir valytis dantis 5 minutes. Po to dantis išsivalyti su dantų pasta.
  2. Paimti maždaug vieną šaukštelį valgomosios sodos. Į sodą įlašinti citrinos sulčių. Lašinti reikia tiek, kad soda nustotų putoti. Tada gauta košele reikia išsivalyti dantis.
  3. Pasiruoškite 1 proc. vandenilio peroksido tirpalą, t.y. 3 proc. peroksido tirpalo sumaišykite su 2 dalimis vandens. Ir tokiu tirpalu reikėtų skalauti dantis

anatomijaIš esmės pirmųjų dviejų balinimo būdų principas yra toks pats – ir anglis ir soda savo sudėtyje turi abrazyvinių dalelių, kurios pašalina pageltusį danties emalį. Naudojant šiuos būdus dantims galima pakenkti dvejopai: Suplonėjęs emalis reiškia didesnį dantų jautrumą; O taip pat po emaliu yra geltonos spalvos dentinas. Plonėdamas emalis tampa permatomu ir dantų spalva vėl tampa gelsva. Suplonėjęs emalis savaime atsistatyti negali.

Trečiasis būdas taip pat nėra ne rizikingas. Balinimo metu, vandenilio peroksidas ant danties paviršiaus skyla į vandenį ir laisvąjį deguonį. Laisvasis deguonis yra chemiškai labai aktyvus ir oksiduodamas skaido didelius organinius junginius į smulkesnius, todėl spalvą turintys junginiai tampa bespalviais ir dantys išbąla. Per ilgai skalaujant burną peroksidu ar naudojant per didelę jo koncentraciją galima dantis padaryti labai jautrius, pakenkti dantenoms.

Tiesa, yra dar vienas dantų balinimo namuose būdas. s-l500Kinai savo E-shopuose pardavinėja balinimo kapomis rinkinius: Kažkoks gelis, universali kapa ir mėlynai šviečiantis daikčiukas. Prieš keletą metų surizikavau ir išbandžiau tokį. Tai galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad efekto jokio jis neduoda. Todėl geriau tokiems niekams pinigų nemėtykite, nors ir nedaug jie kainuoja.

Kalbant apie saugesnius dantų balinimo būdus, tai jie yra du – dantų balinimas odontologijos kabinete ir balinimas kapomis. Odontologijos kabinete rezultatas gaunamas greitesnis, tačiau po to dantys tampa jautrūs. Balinimas kapomis trunka apie savaitę – su kiekvienam individualiai pagamintomis kapomis, pripildytomis specialaus balinamojo gelio tenka miegoti naktimis. Efektas ne toks greitas, tačiau mažiausiai kenkiantis dantims.

Įsitikinau – vandens reikia išgerti daug!

Categories SveikataPosted on

vanduo

Prieš kokius gerus metus pastebėjau, kad praradau ištvermę. Reikėjo kartą namuose su kastuvu pasidarbuot – tai tik pakabinau kelis kartus didesnį žemės kiekį ir širdis iš karto pradėjo daužytis, akyse raibuliuoti, galva svaigti. Maniau, kad čia laikinas sveikatos sutrikimas ir greit ištvermė sugrįš, nes ankščiau niekada taip nebuvo. Situacija pasikartojo ir kai Lemon Gymą lankyt pradėjau: Tik paimi didesnius svorius kelis kartus kilsteli ir jau prisėst norisi… Jausmas, kaip priaugus kokius 50 kg arba tiek pat metų pasenus.

Po mėnesio reguliaraus sportavimo viskas kaip ir grįžo į savo vietas. Tik nežinau ar organizmas prie sporto priprantato ir ištvermingesnis tapo ar čia tai, kad daugiau vandens gerti pradėjau. Nes vandens, aš išgerdavau labai mažai – kokį vieną puodelį arbatos ryte ir viskas. Dabar sportuodamas tai be vargo 0,7 litro gertuvę išmaukiu. Tikriausiai, toks ištvermės sutrikimas vis gi su vandeniu labiau susijęs, nes mažai geriant, kraujas tampa tirštesnis. Gavus fizinio krūvio širdžiai norisi kraują varinėti greičiau, o tirštesnis kraujas sunkiau kraujagyslėmis teka.

Ir apskritai vandens trūkumas daug ligų sukelia, pvz.: Įvairias alergijas, kataraktą, sąnarių ligas, netgi astmą arba, esant dideliam vandens trūkumui, diabetą. Todėl dabar vandens stengiuosi bent po litrą į dieną išgerti.

 

Kur dėti lyšną pinigą?

Categories KitaPosted on

Greitieji kreditai internetu

Su pavydu visada žiūrėdavau į investuotojus, kurie tarsi rykliai nardo po akcijų biržų vandenis. Man visada tai atrodydavo kažkas ypatingai sudėtingo ir rizikingo. Tačiau visada norėjau tuo užsiimti ir pats, kad ir investuodamas nedideles sumas. Bet domėtis akcijomis, jų kilimais ir kritimais vis neatrasdavau laiko. Kitą vertus, tokiam investavimui vien tik žinių neužtenka, dar reikia turėti ir gerą „uoslę“, nebijoti rizikuoti, bei visada būti pasiruošusiam patirti nesėkmę. O nesėkmės pradedantįjį investuotoją, manau, lydi gan dažnai. Todėl dar ir to žinojimas mane nuo investavimo sulaikydavo.

Gan saugus investavimo investavimas būdas, tai investavimas į skolas. Apie tokią galimybę, kurią teikia savy.lt sužinojau, berods, šių metų pradžioje, bet pradžioje šiek tiek dvejojau pervesti ten savo pinigus. Tačiau praėjus pusmečiui iš keleto draugų sužinojau, kad jie sėkmingai skolina pinigus per savy.lt, todėl įgavau drąsos ir pats pamėginti.

Trumpai apie savy.lt

Savy.lt tai tinklalapis suvedantis žmones norinčius skolinti ir norinčius skolintis. Toks skolinimo būdas dar vadinamas peer-to-peer (liet. žmogus žmogui). Pats Savy piniginių operacijų nevykdo, tik atlieka rizikos vertinimą ir administruoja skolinimosi procesą, kuris vyksta tarp vartotojų.

Kaip vyksta skolinimas

Norint skolinti ar skolintis reikia turėti Paysera sąskaitą, kadangi būtent per Payserą pinigai ir keliauja. Į savy.lt puslapį pinigų persivedinėti nereikia, užtenka, kad jie yra Payseroje.

Pats skolinimo procesas vyksta labai paprastai. Prisijungus prie Savy keliaujame į „Investuoti“ ir renkamės skolą, į kurią norime investuoti savo pinigus.

Fiksavimas

Dažniausiai skolų pasirinkimas nemažas, todėl sakykime, sudėtingiausia dalis yra išsirinkti skolas, į kurias labiausiai apsimoka investuoti. Paspaudę mygtuką „Plačiau“ galima pamatyti informaciją apie žmogų, kuriam skolinsite pinigus.Fiksavimas Aš visada atkreipiu dėmesį į tai, koks yra paskolos tikslas. Kai tikslas yra transporto priemonės pirkimas ar namų remontas, tai galima daryti išvadą, kad žmogus skolinasi, nes tuo metu tiesiog neturi didesnės pinigų sumos. Tačiau, kai paskolos tikslas yra „Vartojimas“, siūlyčiau žiūrėti atsargiau, nes jei žmogus jau dabar neturi pinigų pragyvenimui, tai iš kur jis jų turės mėnesinėms įmokoms?

Savy žada nemokius skolininkus perduoti antstoliams, tačiau visada išlieka nedidelė galimybė, kad ir po skolos išieškojimo skolininkas nesugebės skolos išmokėti. Todėl į rizikingas skolas geriau investuoti mažas sumas. Aš pats laikausi principo „daug po mažai“, t.y. investuoju mažas sumas, tačiau turiu daug skolininkų. Todėl jei koks ir negrąžintų – didelės tragedijos tame nebūtų.

 Skolos grąžinimas

Skolininkai skolas pradeda grąžinti jau nuo kito mėnesio pradžios ir turi sumokėti iki 15 dienos. FiksavimasSavy sudaro grąžinimo planelį, todėl užėjus į jį galima matyti ar įmoka sumokėta ar ne. Tačiau turint daug investuotų paskolų tampa truputį sudėtinga susižiūrėti visą informaciją, nes į kiekvieną paskolą reikia įeiti atskirai. Šioje vietoje reikėtų patogesnio įrankio. Aš pats, kadangi esu šoks toks matematikas, tai labai myliu skaičius ir excelyje pasidariau lentelę, kurioje viską seku. Aapie kiekvieną grąžintą įmoką Paysera praneša apps’o žinute į telefoną, todėl excelyje belieka tik pasižymėti.

Pabaigai…

Akcijų kursai kyla, krenta… Akcijose galima netikėtai uždirbti labai daug, bet taip pat labai daug ir prarasti. Jos reikalauja laiko, ilgo domėjimosi rinkomis ir pan. Na, o investuojant į skolas visada žinosi, kiek iš jos uždirbsi. Paskolos procentai palyginus nemaži, todėl investuojant nemažas sumas galima uždirbti daug.

Lyginant su greitaisiais kreditais, Savy procentai visai nedideli, todėl greitųjų kreditų aukos, tokiu būdu, refinansuoja savo skolas. O tai reiškia, kad skolų savy.lt puslapyje tik daugės ir investavimo galimybių bus daugiau.

 

IP Blocking Protection is enabled by IP Address Blocker from LionScripts.com.