X Faktoriaus bliovikai

Categories KitaPosted on

Fiksavimas

Akis užkliuvo už antraštės „Nesuvaidintos emocijos: ašarų po pirmųjų „X Faktoriaus“ iškritimų netramdė visi dalyviai“. Tai kažkaip ir pagalvojau ar čia taip madinga pasidarė šiais laikais bliaut ar čia kažkur kitur esmė? pralaimi – bliauni, laimi – bliauni dar labiau.

Dar suprantu tuos, kurie pralaimi – na, atseit žlugo jų gyvenimo svajonė, dabar nebegalės kitais metais bandyti, ar iš vis dabar dainininkais nebetaps… Bet ko bliaut tiems, kurie laimi?

Ar čia reikia turėti omeny, kad pradėjęs dainuoti turi tapti skystas, nes jei skystas, tai jau savaime tampi ir jautrus, ir atviras ir t.t. ir tada tave klausytojai labiau mylės?

Verktinių gauja atsiprašant.

Dan Brown – Prarastas simbolis

Categories Aš skaičiauPosted on

simbolis

Perskaičiau dar vieną Dan Brown knygą – „Prarastas simbolis“, kuri iš esmės yra apie slaptąją masonų organizaciją, tiksliau apie jų slepiamas paslaptis. Dan Brown pasistengė šią organizaciją knygoje aprašyti taip įdomiai ir paslaptingai, kad net kilo noras šia brolija papildomai pasidomėti. Bet apie tai kitame įraše. Čia reikia papasakot apie knygą.

Knyga man vėl buvo tikras perliukas. Jau nuo pirmų puslapių prikaustė ir negalėjau jos paleist kol neperskaičiau. Kaip ir prieš tai skaitytas „Meteoritas“ čia buvo įtempto veiksmo trileris. Kadangi tai jau antra mano skaityta Dan Brown knyga, tai pastebėjau autoriaus braižą ir jau iš pirmųjų puslapių pasidarė aišku, kas šiame romane susiburkuos.

Knygos siužetas: Harvardo profesorius Robertas Lengdonas sulaukia skambučio ir yra pakviečiamas skubiai atvykti į JAV Kapitolijų skaityti paskaitos. Tačiau atvykęs į Kapitolijų profesorius sužino, kad tikroji jo atvykimo priežastis buvo ne paskaitos skaitymas, o vartų į senovės išmintį ieškojimas. Šioje knygoje vėl veikia slaptosios tarnybos, taip pat bus galima susipažinti ir su „neįtikėtinais“ išradimais.

Skaitydamas šią knygą perskaičiau ir keletą recenzijų. Tai jose ši knyga buvo lyginama su „Da Vinči kodu“ bei „Angelais ir demonais“, kadangi ji yra trilogijos trečioji dalis, nes visose pagrindinis personažas yra simbolologas Robertas Lengdonas. Tik ji komplimentų nesulaukė, nes atseit jos lygis žemesnis lyginant su anomis dvejomis. Tai gal ir gerai, kad aš jų dar neskaičiau, nes netapau išlepintu skaitytoju ir trūkumų neieškojau. O patiko knyga dėl joje aprašomų paslapčių ir simbolių. Man labai patinka tokie dalykai, kurie, galbūt, nėra mokslu paaiškinami; slapti, žinomi tik siauram žmonių ratui ar sunkiai suvokiami protu. Tai ir šiame romane mane žavėjo masonų (laisvųjų mūrininkų) simbolių aiškinimas, landžiojimas slaptais Kapitolijaus tuneliais ir pan.

Beje, pagal šį romaną turėtų būti pastatytas ir filmas. Tik kada jis pasirodys neaišku, informacijos apie jį labai mažai.

Kūčiukų (šližikų) receptas

Categories Lietuviška virtuvė, Patiekalai, ReceptaiPosted on

Man Kalėdos nėra tikros Kalėdos, jei ant stalo nėra šližikų (beje dzūkai juos vadina kleckais 🙂 ). Prisimenu būdavo Kalėdų, kad per visas dienas tik šližikus ir tevalgydavau. Todėl kiekvienais metais mamos prašau, kad jų iškeptų, nes pirktiniai man nepatinka. Mūsų šeimoje kūčiukai valgomi išmirkyti aguonpienyje, o pirktiniai išmirkyti tampa šlykštaus skonio. Jie man atrodo tarsi iškepti iš tos pačios tešlos kaip maži riestainiukai (traškučiai). O namuose kepti kūčiukai būna minkšti, kaip mažos bandelės.

Reikės:
  •  Miltų;
  • Cukraus;
  • Mielių;
  • Vandens.

Gaminimas:

Cukrų sumaišyti su mielėmis ir įpilti truputį šilto vandens ir palikti šiltai, kol mielės pradės veikti. Miltus supilti į dubenį ir supilti pakilusias mieles. Tešlą minkyti vis įpilant vandens. Vandens reikia pilti tiek, kad minkoma tešla neliptų prie rankų. Suminkius tešlą ją reikia palikti dubenyje (1-2 valandoms), kad pakiltų. Kai pakyla, suminkyti tešlą dar kartą. Vėl palikti kol pakils.

Tuomet iš tešlos reikia formuoti ilgas juosteles ir jas supjaustyti. Storį ir dydį galite pasirinkti patys, man kūčiukai patinka didesni, negu, kad jie būna parduotuvėse. Tikriausiai, dydžiui nusakyti ir tinka dzūkiškas žodis „kleckas“ 🙂

Supjaustytus kūčiukus sudėti ant kepimo popieriumi padengtos skardos ir truputį pakildinti. Kepti 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol paviršius gražiai pagels.

***

Esu girdėjęs įvairių kūčiukų valgymo būdų: vieni juos valgo sausus, kiti užsigerdami vynų, treti su kisieliumi… Bet patikėkit manimi – skaniausi kūčiukai yra kai juos valgai mirkytus aguonpienyje. Todėl rekomenduoju kūčių dieną pasigaminti ir puodą aguonpienio, likus kelioms valandoms iki vakarienės kūčiukus užmerkti ir vakarienės metu pasimėgauti tradiciniu lietuvišku kūčių patiekalu.

Masonai, kas jie tokie?

Categories Kita, Pasaulio įdomybėsPosted on

masonai

Apie masonus kažkokių mitų, manau, visi esame girdėję, tačiau kažko konkretaus niekas negalėtume pasakyti. Kai bandžiau klausti draugų nuomonės apie juos, tai girdėjau įvairių versijų ir įdomiausia buvo ta, kad tai apeigų metu kraują geriantys vampyrai. Kol neperskaičiau Dan Brown knygos „Prarastas simbolis“, tai ir aš nieko konkretaus apie juos nežinojau. Tačiau Dan Brown knygoje tiek įdomių dalykų perskaičiau, kad dar nebaigęs jos skaityti pradėjau domėtis šia brolija.

Truputis istorijos…

pentagram-ornateMasonai, kitaip dar vadinami „Laisvaisiais mūrininkais“ atsirado 1717 m. Londono smuklėje „Žąsis ir keptuvė”, kur susikūrė pirmoji pasaulyje Didžioji ložė. Iš Britanijos masonai paplito po Prancūziją ir Ameriką. Teigiama, kad masonų idėjos įtakojo Amerikos, o vėliau ir Prancūzijos, revoliucijas. Benjaminas Franklinas, rėmęs Amerikos revoliuciją buvo masonas, taip pat kaip ir Amerikos prezidentai George Washingtonas, James Madison bei James Monroe.

Lietuvoje, masonai įsikūrė gan greitai 1776 m. tuometinės Prūsijos teritorijoje, Klaipėdoje. Garsiausi masonai Lietuvoje – Mykolas Romeris, Laurynas Stuoka Gucevičius, Valdas Adamkus… Teko kažkur skaityti, kad ir Artūras Zuokas, bet čia gal toks ne visai patvirtintas faktas.

Santykis su religija

Vienas iš pagrindinių reikalavimų norint tapti masonu yra tikėjimas Aukščiausiąja Būtybe. Ir nesvarbu kokį tikėjimą išpažįsti – masonu gali būti bet kurio tikėjimo žmogus – katalikas, musulmonas ir t.t. Ir nors tikėjimas laisvajam mūrininkui yra būtinas, bet religija ir masonystė nelabai draugauja. Praėjus keliems dešimtmečiams po įsikūrimo jau 1738 bei 1751 metais pasirodė pirmieji Popiežiaus laiškai smerkiantys masonus. Taip yra dėl to, kad Katalikų Bažnyčia suvokia masonų organizaciją kaip atskirą religiją, todėl tapti masonu draudžia. Bažnyčia argumentuoja tuo, kad šis ordinas turi šventyklas (susirinkimų vietas), moralinį kodeksą, pamaldas, ceremonijų drabužius, švenčių dienas, hierarchiją, įšventinimo į narius ir laidojimo ritualus.

Beje, nors kai kuriose musulmoniškose šalyse yra masonų ložių, tačiau musulmonai šiai organizacijai priešinasi. Islamas teigia, kad tapęs laisvuoju mūrininku asmuo tampa kitatikiu, o masonų ordiną laiko vakarietišku kūriniu, kuris nukreiptas prieš islamą.

Patys masonai neigia, kad masonystė religija, susirinkimuose jie netgi stengiasi nediskutuoti apie tikėjimą. Kiekvienam žmogui masonystė yra tik kaip priedas prie jau išpažįstamos religijos. Beje, susirinkimuose jie vengia temų ne tik apie tikėjimą, bet ir apie politiką, nes šios temos skaldo žmones.

Kaip tampama masonu

masonai-370x270Norint tapti masonu reikia gauti ložės nario rekomendaciją. Bėda tik ta, kad žmonės nesiskelbia esantys masonais. Todėl, tikriausiai, kol koks nors masonas tavęs nepakviečia prisijungti, tai šios organizacijos nariu ir netapsi. Taigi gavus vieno nario rekomendaciją, kiti masonų ložės nariai turi vienbalsiai pritarti naujoko kandidatūrai.

Tampant masonu yra pereinami trys priėmimo ritualo lygmenys: pradedančiojo, brolijos nario, masono-mokytojo. Trečio lygmens pasiekimas gali užtrukti įvairiai. Pvz.: JAV gali būti pasiektas per kelis mėnesius, o Didžiojoje Britanijoje per trejus metus.

Tradiciškai laisvųjų mūrininkų organizacija kilo iš Europos mūrininkų gildijų, todėl tai vyrų organizacija ir moterų į savo gretas jie, paprastai, nepriima. Nors teko skaityti, kad yra ir moterų ir netgi mišrių ložių.

Pagrindiniai principai

Pagrindiniai masonų principai yra: broliška meilė, tolerancija, pagarba, geranoriškumas (ypač brolijos nariams), filantropija. Masonai taip pat propaguoja humanistines nuostatas – žmonių laisvę ir lygybę, asmenybės tobulėjimą, tautų brolystę, religinę toleranciją. Sakoma, jog masonai priima gerus žmones ir padaro juos dar geresniais.

Simboliai

dolerisVienas pagrindinių masonų simbolių – piramidė, kurios viršūnė yra atskirta ir joje pavaizduota „visa matanti akis“. Šalia piramidės du užrašai: Annuit coeptis (Jis [Dievas] pritaria [mūsų sumanymams]) ir Novus Ordo Seclorum (Naujoji pasaulinė tvarka). Šį simbolį galima rasti ant vieno dolerio kupiūros.

Neužmirštuolė taip pat masonų simbolis. II pasaulinio karo metais masonai buvo persekiojami, todėl neužmirštuolės simbolį naudojo kaip ženklą, pagal kurį galėjo atskirti vieni kitus.  Vėliau viso pasaulio laisvieji mūrininkai šį Neužmirštuolės ženklą naudojo kaip pagarbos ženklą vokiečių nacių nužudytiems šimtams tūkstančių masonų.

Šiaip simbolių masonai turi daug, tai ir penkiakampė žvaigždė, ir pentagrama… Yra ir mūrininkiją tiesiogiai simbolizuojančių ženklų, tai mentė (mūrininko įrankis skiediniui krėsti), 24 colių matuoklė, kūjis, gulsčiukas (simbolizuoja, kad visi brolijos nariai yra lygūs)…

Įdomu tai, kad šių simbolių galime rasti visur Lietuvoje. Pvz. mano kaimo bažnyčioje galima rasti ant lubų nupieštą trikampį su „visa matančia akimi“. Kadangi Katedrą Vilniuje pastatė taip pat masonas (Laurynas Stuoka Gudzevičius), tai neabejoju, kad šių ženklų galima rasti ir ten.

P.S. Kurdamas šį įrašą radau Vilniuje veikiančios masonų ložės tinklalapį. Ten rastu el. pašto adresu nusiunčiau laišką su keletu klausimų. Deja atsakymo nesulaukiau.

Knygų skaityklių apžvalga

Categories Apžvalgos, TelefonaiPosted on

Knygų skaityklių apžvalga

Paskutinius keletą metų knygas skaitau telefone. Popierinę knygą nešiotis kažkaip nelabai patogu – daug vietos užima. Kuprinėje galima, bet aš dažnai į darbą keliauju su pilnu sportiniu krepšiu, tai knygos niekur neįkiščiau. Elektroninei knygų skaityklei vis kažkaip pinigų pagailiu, nors geras dalykas būtų. O telefonas visada po ranka ir skaityti iš jo gana patogu, žinoma jei skaitai knygas epub formatu, o ne pdf.

Taigi per tą, knygų skaitymo telefone, laiką teko išbandyti ne vieną apps’ą kol radau labiausiai patinkantį. Tai čia dabar trumpai aprašysiu du, labiausiai man patikusius.

Aldiko

Pradėjus knygas skaityti telefone, šitą apps’ą išbandžiau pirmą. Ir naudojau jį gan ilgai. Nustojau naudoti tik tuomet, kai nemokama jo versija pradėjo rodyti reklamas – kiekvieną kartą paleidžiant programą per visą telefono ekraną parodoma reklama. Skaityt kaip ir netrukdo, bet vistiek nervina.

Šiaip gan patogi programa: turi Biblioteką, kurios lentynėlėje sudėtos visos turimos knygos. Yra paskutinių skaitytų knygų sąrašas, kuriame paskutinė skaityta knyga yra išskirta ir šalia jos nurodyta paskutinio skaitymo data, kad ji įkelta ir kiek puslapių jau perskaityta. Turi lups funkciją – kai paspaudus ant teksto ir palaikius atsiranda langelis, kuriame rodomas išdidintas tekstas. Galima didinti/mažinti skaitomą tekstą ir jis iškarto prisitaiko prie telefono ekrano. Labiausia patikusi funkcija, tai ekrano apšvietimo keitimas braukiant per kairįjį telefono ekrano kraštą (viršun/žemyn).

„Play“ knygos

Šį apps’ą naudoju dabar. Labiausia patiko dėl to, kad knygas galima įsikelti neprijunginėjant telefono prie kompiuterio. Jas galima tiesiog nutempti į Google Play Books paskyrą ir tokiu būdu jos atkeliauja ir į telefoną.

Kita labai patikusi funkcija, tai integruotas vertėjas. Sakykim skaitote knygą anglų kalba ir nežinote kokio žodžio, tai pažymėjus tą žodį atsiranda maža lentutė, kurioje reikia paspausti vertėjo simbolį ir žodis išverčiamas – labai patogu. Programėlė turi widget’ą, todėl knygą atsidaryti galima tiesiai iš darbalaukio. Taip pat akį labai pamalonina knygos puslapio pervertimas – jis animuotas, imituoja tikrą puslapio vertimą.

Funkcionalumu programėlė nepasižymi, yra tik, sakykim, pačios reikalingiausios funkcijos. Programėlė neleidžia keisti ekrano apšvietimo, jį tenka keisti telefono nustatymuose. Taip pat negalima pasididinti/mažinti teksto. Keičiasi visas lapo dydis, todėl tekstas neprisitaiko prie ekrano ir jeigu tekstą padidiname, tai skaitant jį tenka stumdyti ekrane – labai nepatogu.

Šiam kartui tiek. Vėliau gal dar ką pridėsiu.