Kraujo donorystė Nr.: 12

Categories AsmeniškumaiPosted on

20160104_180730

Senokai apie kraujo donorystes rašiau, bet dabar, matyt, teks parašyti dažniau. Pagrindinė priežastis ta, kad kraujadavysčių organizatorius Mantas prigąsdintas komentatorių, nusprendė rašyti apie tai tik kartą į metus. Keistas toks jo sprendimas, bet ką padarysi.

Šiandienis mano apsilankymas kraujo centre buvo suplanuotas labai netikėtai. Kas mėnesį lankausi pas odontologą, o šiandien kaip tik buvo praėjęs mėnuo nuo paskutinio apsilankymo ir pamaniau, kad kraujas jau bus geras. Rytoj vėl pas odontologą, tai nenuėjus šiandien ir vėl mėnesį būčiau priverstas laukti.

Kraujo centre kiekvieną kartą reikia pildyti A4 dydžio lapą-anketą su įvairiais klausimais. Tie klausimai visada tie patys, atsakymus paprastai donorai taip pat žymi tuos pačius. Dažnai su Mantu pamąstydavom, kad reikia vieną kartą tas užpildytas anketas atsišviesti, kad nereikėtų kiekvieną kartą nuobodžiai pildyti. Tai šį kartą tą ir padariau. Buvau šiek tiek suabejojęs, kad gal nepatiks NKC darbuotojoms tokios atšviestos anketos, nes nu ką gali žinot…

Kai atvykau ir įteikiau savo anketą, tai ji NKC darbuotojai labai patiko. Ji gal net ir nepastebėjo, kad anketa atšviesta, ir mane labai išgyrė, kad jau užpildęs atėjau – pasijutau kaip mokinys, vienintelis klasėje padaręs namų darbus. Dabar visada nešiuosi atšviestas – labai pagreitina visą procesą.

Man atėjus į NKC jame buvo šioks toks štilis – donorų nebuvo, o tos daktarės/seselės, kur jau ima kraują, gulėjo ant donorystės gultų ir žiūrėjo televizorių. Ką daugiau veikti patalpoje, kurioje net langų nėra…?

Mano kraujas šį kartą kaupėsi ir brendo, berods apie tris mėnesius, todėl hemoglobinas vėl sugrįžo į rekordinį lygį – 163. Gal kažkada ir esu turėjęs vos vos daugiau, bet nelabai pamenu. Šiaip visai sveika žiemą kraują duot, kai toks hemoglobinas, nes esant tirštam kraujui, jis sunkiai tenka siauromis kraujagyslėmis, todėl labiau šąla rankų pirštai. Tai dabar rankoms bus truputį šilčiau. Beje kraujo spaudimą matuojanti daktarė dar kartą patvirtino, kad kraujo davimas imunitetą ne susilpniną, o kaip tik sustiprina. Tą jaučiu ir pats, nes duodamas kraują peršalimo ligomis susergu kur kas rečiau, nei ankščiau.

Nuliūdau, kad dovanų lentynėlėje nebuvo bilietų į kiną. Tai teko pasiimti pakabuką. Dar buvo galima rinktis maišelį pirkiniams, apyrankę su kraujo grupe (su maniške nebuvo), puodelį, 2016 metų kalendorių. Nors dėl kino bilietų nebuvo ir nepasisekė, tačiau už lojalumą Nacionaliniam kraujo centrui (per metus kraują daviau 6 kartus) buvau apdovanotas 16 GB USB atmintine. 20160104_180900

Graži atmintinė, prabangi tokia, su stikle lazeriu išgraviruotu NKC logotipu ir užrašu. Dar gavau saldainį „Nomeda“, kurio neteko valgyti nuo vaikystės, ekologišką tušinuką ir graikiškų riešutų, kuriems esu šiek tiek alergiškas.

Man atidavus savo kraują į NKC pradėjo rinkti ir daugiau donorų – jaunų studenčių. Pasisekė man dar ateiti laiku ir nereikėjo laukti eilėje.

Kita donavimas nusimato kovo viduryje, jei kas norėtų prisijungti – rašykit komentaruose. Kartu eiti bus linksmiau ir drąsiau, jei tą žadate daryti pirmą kartą.

17 comments

    1. Kiek pamenu, lyg ir nuo 16 leidžiama su tėvų sutikimu 🙂 bet 18-os galėsi eit drąsiai, žinoma, jei svoris nebus per mažas 🙂 Eisi su mumis kovą? 🙂

  1. Vis neprisiruošiu, nors reikėtų. Dažniausiai neatsiranda laiko. Gal gali pasakyti kiek visas procesas trunka nuo durų iki durų? Ir ar po to gali tęsti suplanuotą protinį darbą ar norisi tik pailsėti ir nesigalvoja?

    1. Na, su visais pasėdėjimais ir arbatos pagėrimais paprastai daugiau valandos netrunka. Dar viskas priklauso kaip kraujas bėga. Nes, kartais būna ateini randi vieną donorą jau gulintį, savo kraują atiduodi, o tas ir toliau dar guli… Bet jei viskas gerai, ateitum su užpildyta anketa, nebūtų eilių, tai manau ir per 30 min. apsisukt galima. Poilsio man paprastai nesinori. Galva dirba kaip ir dirbusi. Tik kelios minutės po donorystės nuotaika paprastai suprastėja, na šioks toks išsekimas pasijaučia. Bet paskui išėjus iš NKC ir prasivaikščiojus viskas pasitaiso. Bet kažkokio papildomo poilsio tikrai nesinori.

      1. Spaudi „Atsakyti“ – perktrauna puslapį, ir dar formą išmeta ne po tuo komentaru, o apačioj. Tai paskui va netyčiom parašiau normalų komentarą kaip atsakymą, nes nu komentarų forma apačioj buvo.
        Nu ir paskui spaudi skelbt, tai jis vėl dešimt metų galvoja ir tik tada komentarą paskelbia.

  2. Tarpušvenčiu ir aš pirmą kartą gyvenime ėjau duoti kraujo. Senai apie tai galvojau, bet vis neprisiruošdavau specialiai dėl to kažkur važiuoti, bet dabar kraują ėmė prekybos centre netoli namų, tad griebiau žmoną už parankės ir nukulniavom kraujo nusileist. Po pirmo karto visos baimės, kurios kamavo, dingo. Galvojau gal po visko silpna bus ar pati procedūra bus labai nemaloni, tačiau viskas praėjo tiesiog puikiai ir tikrai eisiu duoti kraujo dar ne kartą ir ne du. Tik vieną klausimą turiu – aš savo grupės nežinau, bet visai norėčiau sužinot, ar iš to kraujo lašelio, kurį paima prieš nuleidžiant kraują, seselė man kitą kartą galėtų pasakyti kokia kraujo grupė pas mane? 🙂

    1. Taip, iš to kraujo lašo kraujo grupę ir buria. O šiaip tai, kai kitą kartą eisi, kraujo grupė jau bus atspausdinta ant lapo registratūroj.

Parašykite komentarą

%d bloggers like this: