Pirmiausia pradėsiu nuo išmoktos pamokos. Ji nėra nauja ir niekam nežinoma, bet dažnai visų užmirštama. Taigi kaip ir visur kitur, taip ir sporte – norint pasiekti rezultatų, reikia kantrybės. Ir nieko čia paskubinti nepavyks. Bet apie viską nuo pradžių.
Apie mitybą
Kai sausio mėnesį pradėjau auginti masę, tai sportavau labai atsakingai ir mitybos plano laikiausi taip pat tiksliai. Tačiau po kurio laiko svoris pradėjo augti lėčiau. Ir kai po savaitės tikslaus planų laikymosi pamatydavau, kad svarstyklės rodo tiek pat, kildavo mintis, kad kažką darau ne taip. Tačiau jei treniruoklių salėje padarai viską sąžiningai, tai kyla tik viena mintis – suvartoju per mažai kalaorijų. Juk skaičiuojant reikalingą dienos kalorijų kiekį į svorį yra atsižvelgiama, tai logiška, kad augant raumenims ir kalorijų reikia suvartoti daugiau.
Taip pagalvojęs ir pasididinau pats sau kalorijų kiekį. Deja nepasikonsultavęs su Kilo.lt dietologais ar nepasiskaičiavęs pats, tiesiog pradėjau valgyti daugiau, kiekį rinkdavausi, galima sakyti, „iš akies”. Didesnis kalorijų suvartojimas, augino svorį, tačiau, didžiąja dalimi ne raumenis, bet riebalus. Užaugęs iki 83 kg, supratau, kad rezultatas eina ne ta linkme, kuria norėčiau, todėl nuo pernai metų birželio vėl dirbu ties svorio metimu.
Dabar esu jau labai arti tos ribos, kurią pasiekęs vėl galėsiu imtis masės auginimo. Iš tiesų, jau labai pasiilgau to, nes gyventi ~8 mėnesius kalorijų deficite nėra lengva. Nors per laiką ir apsipranti su tuo, bet vistiek jauti kažkokį trūkumą. Manau, nuo kovo mėn. pradžios kalorijas jau galėsiu pasididinti.
Apie sportą
Pernai, pirmą kartą sportavau taip intensyviai ir be pertraukų, tokį ilgą laiką. Ankščiau į treniruoklių salę galėdavau prisiversti nueiti kokius 3-3,5 mėnesio. Visada pradėdavau sausį, o kovą pajutus, kad jau dienos ilgėja, nesinorėdavo vakarų leisti salėje. Pernai viskas vyko kitaip ir sportavau iki susiradau naują darbą ir tapo nebe taip patogu užsukti į sporto klubą. Todėl gavosi apie 5 mėnesių pertrauka.
Per tą laiką pajutau ir šalutinius nesportavimo poveikius – vairuojant pradėjo skaudėti nugarą, pradėjau kūprintis, tapau tingus ir mieguistas.
Šį sausį motyvacijos eiti į salę vėl atradau. Tačiau sporto pradžia buvo tokia sunki, kokios dar niekada gyvenime nėra buvę – tikriausiai metai daro savo : ). Pirmas dvi savaites jaučiausi kaip vaikštantis numirėlis. Po pirmos savaitės treniruočių raumenų skausmas buvo toks didelis, kad negalėdavau pilnai ištiesti rankų, nuo skausmo pabusdavau naktimis ir pan. ir tik antros savaitės pabaigoje – apsukus antrą treniruočių programos ratą viskas susitvarkė. Po tokios sunkios pradžios nusprendžiau, daugiau tokių ilgų pertraukų nebedaryti, nes sustojus vargu ar vėl pradėsiu sportuoti.
Dabar kai esu santykinai liesas ir raumenų tonusas pakilęs, jaučiuosi labai gerai – turiu daugiau energijos, nesijaučiu pavargęs. Gera būti sportišku.
Na, nuotraukoje tai labai gerai atrodai 🙂 Pečiai, krūtinė, pilvas ir net kojos. Dar įdėjus nuotrauką kaip viskas atrodė iki, tikriausiai iš vis būtų galingas įspūdis. Na, aš tai ir judu po trupūti į priekį. Jau rankos nebeatrodo kaip pas mergaitę, jau kažkas matosi, kad ne tik kaulas yra, bet iki tavo lygio dar labai toli 🙂 Ai, o dėl sugrįžimo po pertraukos. Tai kažkur skaičiau, kad sugrįžimas po pertraukos turi būti prilyginamas, kaip lyg naujai pradėjęs. Mano pirštas kai sugipsuotas buvo, tai panašiai irgi buvo, kai pradėjau. Pradėjau nuo mažų svorių, o ne nuo tų kur nutraukiau. Nors svorius atstačiau į tokius kokius prieš nutraukiant, tai labai greitai. O dabar pas mane irgi kažkokia stagnacija, jau kokį mėnesį nebedidinu svorio (vis tiek labai pavargstu ir raumenys skauda, tai bijau pervargti, po to dar motyvacija kris). Tiesa, vis gryninu būdus kaip darau, kiek pakartojimų, kokiu eiliškumu ir pan.
Ačiū! bet vat pilvas man labiausiai ir kliuvo, daug riebalo ant jo buvo prisikaupę, dabar jau apie 15 kg nukritę 🙂 Taip panašiai ir gaunasi, kad kaip nuo nulio pradėti reikia, bet atrodo ir kėliau nedidelius svorius, ir net kitus raumenis treniravau, o skaudėjo kitus – treniravau nugarą, o skaudėjo bicepsus 😀
Jei pavargstat, skauda raumenis ir nedidėja svoris, reiškia nespėja organizmas atsistatyti, o tai reiškia, kad reikia daugiau poilsio ir/arba daugiau maisto 🙂
15 kg. gerai čia tu. Kiek čia reik numesti, ai, 15 kg? Laisvai 🙂 O aš dar kaip tik poliklinikoje buvau. Trūksta man geležies (ir ten dar visko kas su tuo susiję) pagal kraujo tyrimą, o be jos išvis klausimas kaip aš dar gyvas, nes ir turėtų man būti viskas blogai 🙂 Ir vitamino D trūksta (8, kai minimum 20). Žodžiu, dabar lauksiu, ką daktarė pasakys. Tai kol nesureguliuosiu šitų dalykų apie rezultatų gerėjimą, matyt, ir nėra kalbos. O dar prieš metus kraujo tyrimas buvo idealus. Mat kaip.
Iš esmės, tai man svarbu vaizdas veidrodyje 🙂 tai mano manymu, vaizdas veidrodyje turėtų būti geras numetus dar kokius 5 kg. Suprantu, ir man prieš keletą mėnesių buvo geležies trūkumas, tai savijauta ne pati geriausia buvo…