Xiaomi TDS vandens kokybės tikrintojas

Categories ApžvalgosPosted on

Aš visada abejojau iš čiaupo bėgančio vandens kokybe, tačiau kai nebuvo kito pasirinkimo, gerdavau ir tokį. Dabar kai per televiziją paskelbė, kad jau keliose rajonuose vandenyje rado pavojingų medžiagų, sumaniau nusipirkti vandens kokybės tikrintoją. O jis, pasirodo, visai nebrangus pirkinys.

Xiaomi vandens kokybės tikrintojas išoriškai panašus į elektroninį termometrą, tačiau temperatūros su juo pamatuoti tikrai nepavyks. Savo korupuse jis turi vieną mygtuką, kuriuo prietaisas yra įjungiamas ir išjungiamas. Taip pat turi mažą ekranėlį, kuriame pateikiamas vandens įvertinimas.

„Xiaomi“ vandens kokybės matuoklis nustato tokių medžiagų kaip sunkiųjų metalų (švino, vario, cinko ir t. t.), neorganinių druskų (magnio, kalcio) ir žalingų organinių medžiagų koncentraciją vandenyje. Prietaisas yra labai paprastas naudoti – paspaudi išjungimo mygtuką, įmerki prietaiso elektrodus į vandenį ir beveik iškarto pamatai vandens kokybės įvertinimą.

Xiaomi vandens kokybės tikrintojo panaudojimas gali būti gal platus. Keliaujant po užsienį galima tikrinti vandens kokybę viešbučių čiaupuose, galima pasitikrinti kada jau keisti vandens filtrų kasetę… na ir aišku savo smalsumui patenkinti 🙂

Tai smalsumo vedinas pasitikrinau vandens kokybę ir savo namuose. Karšto ir šalto vandens kokybė buvo labai panaši ~245-250. Dar namuose turėjau butelį „Neptūno“ vandens. Sako, kad tokio vandens kokybė blogesnė, nei to, kuris iš čiaupo bėga, arba bent jau nedaug kuo skiriasi. Patikrinau – 110, taigi mitas sugriautas, buteliuose pardavinėjimo vandens kokybė, tikrai geresnė.

Šį vandens kokybės tikrintoją šiuo metu galima nusipirkti tik 5 eurus su centais štai čia.

 

10 comments

  1. Spėju didelė nesamonė čia. Kad įsitikinti ar mano spėjimas tikslus paimk kokio mineralinio vandens, kur daug naudingų mineralų yra, kad ir vytauto ir pabandyk pažiūrėti ką rodis, spėčiau rodis kad negeriamas vanduo. Tada paimk dar distiliuoto vandens, kurio gerti negalima, nes jis iš organizmo pašalina visus reikalingus mineralus ir baisiai kenkia organizmui, spėčiau parodis 0, kaip itin gero vandens. Šitas prietaisas mano nuomone rodo nieko bendro neturinčia informaciją su užteršu/švariu vandeniu, o tik ištirpusių druskų kiekį vandenyje, t.y jonų koncentracija, kuo jų daugiau, tuo vanduo laidesnis elektros srovei. O tuo tarpu tokių elementų, kaip arseno, gyvsidabrio, švino ir kitų sunkiųjų metalų jis net nefiksuotu vandenyje, nes jie ne jonų pavidalu būna…

    1. Hmmm… na, distiliuoto vandens nepirksiu, bet su „Vytautu“ gal ir pamėginsiu 😀 Bet čia gal situacija panaši, kaip ir su išmaniųjų apyrankių pulsometrais – jei rodo pulsą uždėjus ją ant agurko, tai nebūtinai blogai rodo pulsą, kai uždeda ant rankos 🙂 nes iš principo vandenyje iš čiaupo neturėtų būti druskų ir pan. 🙂

      1. Deja ne tai kad turi būti, o privalo. Tai gyvybiškai svarbu mūsų organizmui, nes kaip sakiau distiliuotas vanduo mus tiesiogine žodžio prasme nužudyti gali. Jau vien dėl elektrolitų balanso, medžiagų visa pernaša mūsų organizme yra paremta druskų ir jonų balansu, ką mes turime gauti su vandeniu. Čia kaip buvo bumas, seniau žmonės nežinantiems pardavinėjo distiliacinius filtrus, kai po jų panaudojimo žmonės pradėjo kreiptis į gydytojus, baigėsi jų prekyba…

          1. Svarbiausia K+, Na+, Cl-, Fe2+ jonai, kurie svarbiausi visiems procesams ląstelėje. Toliau eina ir daugelis kitų jonų: Mg2+, tas pats ir jodas kurio mūsu vandenyje trūksta. Jų geriamame vandenyje dažniausiai būna nedaug, bet būna.

            1. Išbandžiau su „Vytautu“ ir „Birute“, tai taip, jis rodo ~2000 ppm. Nu bet tarkim, jei įsipili iš čiaupo vandens ir rodo 1000 ppm, tai kažin, ar čia jau galima laikyti geru vandeniu? ne nuo šių elementų pertekliaus inkstuose akmenys atsiranda?

              1. Na taip, jei jau iš krano vanduo staiga patampa tokių kad rodo 1000+, tai jau galima įtarti, kad kažkas ne taip, ir yra padidėjusi kažkokių jonų koncentracija.
                O šiaip akmenys labiausiai paplitę neorganinės kilmės kalciniai akmenys: kalcio oksalatiniai ir kalcio fosfatiniai. Beje, kalcio oksalatiniai akmenys aptinkami dažniau negu kalcio fosfatiniai. Taigi kalciniai akmenys sudaro 70-80 proc. visų inkstuose randamų akmenų. Organinės kilmės akmenys – tai uratiniai (susidaro iš šlapimo rūgšties), cistininiai (iš cistino rūgšties), ksantininiai, magnio amonio fosfatiniai arba struvitiniai (koraliniai). Tačiau sergant kalcinę akmenligę, jokiais būdais kalcio vartojimo maiste riboti negalima. Jeigu žmogus su maistu gaus mažai kalcio, jo trūkumą kraujyje organizmas papildys tirpdant kaulus. Tad tai rodo, kad būtent ne iš vandens gaunami mineralų keikiai sukelia akmenligę, o tai susiję labiau su organizmo vidinę medžiagų apykaita ir jos sutrikimais.

                Iš principo manau šitas prietaisas rodo viską gerai, bet jį reiktu vadinti jonų koncentracijos matuokliu vandenyje, ir to visiškai tiesiogiai nebūtu galima vertinti kaip švarumo indikatoriumi.

  2. Nėra tokio dalyko „vandentiekio vanduo“. Vienur jis su arsenu, kitur su lervomis, dar kažkur su legionelėm, su geležim ar švarus ir net be kalkių. Galėtume apie „Vilniaus vanduo“ ar kažkuris kitas, jei tik mūsų vandens tiekėjai pasivargintų ištirti ir viešai paskelbti, ką jie tiekia. Teoriškai galim šnekėti, kad druskos sveika, bet praktiškai – tai tik sovietinis pilstymas iš tuščio į kiaurą. Nėra skaičiukų – nėra argumentų. Mums derėtų prispaust mūsų politikus tiekti ne tik vandenį, bet ir faktus kas tai per vanduo. Tada galėtume pakalbėti apie druskas ir kaip jos padeda.

    1. Kai tik koks šaršalas dėl vandens kyla, tai „Vilniaus vandenys“ visada pasakoja, kad vandenį tiekia kokybišką. Nu gal taip ir yra, bet esmė, kokiais vamzdžiais jis iki mūsų atiteka. Užtenka atsisukti sietelį nuo čiaupo ir pasimato kiek ten visokių rūdžių prilindę būna. Tai vanduo gal ir švarus, bet kai tokius vamzdynus praplauna, tai kažin ar geriam tokį kokį turėtume.

    2. Juk tą ir atlieka visų didžiųjų vandenviečių tiekėjai pastoviai. Kad va prašau ir Vilniaus vandenų vandenviečių duomenys, kurie pastoviai atnaujinami: http://www.vv.lt/lt/apie/vandens_kokybe/ Problema yra ne su didžiaisiai o su privačiais ir kaimo vietovėse likusiai vandens bokštais nuo tarybinių laikų, kurie perėjo į privačias rankas, nes vat būtent jų niekas neprivalo tirti, o o didieji tą atlikti turi pastoviai.

Parašykite komentarą

IP Blocking Protection is enabled by IP Address Blocker from LionScripts.com.
%d bloggers like this: