Didžiausias iššūkis kepant picą, tai geras jos pagrindas. Jau gatavą pagrindą nusipirkti parduotuvėje ir apdėti jį mėsa, sūriu ir t.t. gali kiekvienas, o vat iškepti jos pagrindą – yra ką veikti. Užbėgant už akių galiu pasakyti, kad šito įvaldyti man dar nepavyko, tačiau po šiandieninio bandymo esu jau vienu žingsniu arčiau tobulo picos pagrindo.
Peržiūrėjęs šimtus video kaip gaminamas pagrindas ir perskaitęs meleoną vienodų receptų sužinojau, kad iš įprastų miltų gero pagrindo neiškepsi. 
Visų pirma miltai turi būti su glitimu. Kai kurie miltai jo jau iš karto turi, arba galimo jo nusipirkti atskirai ir į miltus įpilti. Tas glitimas neleidžia tešlai plyšti, kai ji yra tampoma, suteikia elastiškumo. Todėl šiandien kepdamas picą naudojau „Kauno grūdų” miltus picai. Neradau ant pakuotės užrašo, kad jie turi glitimo, tačiau man užteko to, kad jie skirti būtent picai. Dar vienas svarbus dalykas, kurį sužinojau – tešla geriau tamposi, kai ji pakildinta dar kurį laiką pabūna šaldytuve ir atvėsta.
Taigi sujungęs šiuos du svarbius dalykus gavau tikrai gerą tešlą, kurią ištampyti iki reikiamo dydžio buvo visai lengva ir ji nė karto neįplyšo. Nepavyko tik gauti gero skonio. Picos pagrindui reikia:
- Miltų;
- Virinto vandens (atvėsinto);
- Alyvuogių aliejaus;
- Mielių;
- Druskos;
- Cukraus.
To ir pakanka. Yra receptų, kuriuose vietoje vandens naudojamas pienas, dedamas kiaušinis. Tačiau pica atsirado XVIII amžiuje Neapolio apylinkėse, kur vietiniai varguoliai paprastai, keptai krosnyje tešlai gardinti ėmė naudoti pomidorų tyrę, todėl natūralu, kad ta tešla negalėjo būti labai įmantri. Man vis nepasiseka įdėti reikiamo kiekio druskos ir cukraus, todėl tešla dažniausiai gaunasi per saldi. Ateityje, cukraus ketinu visai nenaudoti.
Na, o ką jau dėti ant viršaus,
tai laisvas kiekvieno pasirinkimas. Galima internete susirasti mėgstamos picerijos puslapį ir dėti tokius produktus, kurie nurodyti. Arba galima susikurti savo receptą. Svarbu tik neprikrauti per daug įvairių produktų, kad skoniai nesimaišytų.
Picą reikėtų kepti 300º temperatūroje apie 3-4 minutes. Deja, mano orkaitė tiek neišspaudžia, todėl ilgiau kepant picą, jos pagrindo apačia sukietėja, paruduoja ir pasidaro traški. Tas nėra blogai, jei valgai su peiliu ir šakute, tačiau, aš picą mėgstu valgyt rankomis, todėl taip valgyti tampa nepatogu.
Geriausioje Lietuvoje „Jurgio ir Drakono” picerijoje rengiamos picų kepimo pamokos. Ateityje planuoju nueit pasimokyt. Tada pasidalinsiu informacija kaip picą kepą tikri profesionalai.
