Niekada nebūčiau pamanęs, kad kivio medį galima išauginti tiesiog iš tų mažyčių sėklyčių, kurios yra vaisiaus viduje.
Norint jas sudaiginti, pakanka surinkti keletą sėklyčių, ir sudėti į maišelį, kuriame yra įdėtas vienkartinis sudrėkintas rankšluostis. Maišelį reikia užrišti ir palikti saulėje. Daugiausia per tris-keturias savaites iš sėklyčių turėtų pradėti lįsti daigeliai. O toliau jau viskas elementaru: daigelius dedame į vazoną su dirvožemiu ir laistome.
Kivis itin mėgsta drėgmę. Net ir kambaryje auginamas, linkęs žiemoti be lapų. Ar Lietuvoje jis duoda vaisių – nežinau. Tačiau, jis būna vyriškos ir moteriškos lyties, todėl jei norėsit augint ilgai tikėdamiesi vaisių, tai reikės auginti juos kelis.
Jaučiuosi kone apsėstas sėklų daiginimo. Pamatau parduotuvėje įdomų vaisių ir iš karto pradedu domėtis, ar jis dauginasi sėklomis ir kaip jas sudaigint. Šitaip nusipirkau karambolos vaisių. Bet to, kad jis skaniai rūgštus, jis turėjo ir sėklų. Taigi be jokių ceremonijų ar kažkokios papildomos informacijos sukišau jas į žemę ir kokį mėnesį laisčiau, kol pamačiau šitą:
Valio! Sudygo ir karambola!
Internete pavyko surasti, kad karambola yra reiklus augalas. Nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, bet toli nuo lango statyt irgi negerai, nepatinka skersvėjai. Mėgsta šilumą – patartina 20- 30C laipsnių šilmos. Taip pat patinka oro drėgmė – jei per šalta ar per sausa, pradeda džiūti ir kristi lapai. Geriausia karambola augtų šiltnamyje arba oranžerijoje. Taip pat pavyko rasti informacijos, kad medelis gali pražysti ir neskiepytas.
Įdomūs šio augalo lapai – atėjus nakčiai, papūtus vėjui ar palietus susiskleidžia.
„Pasodink medį, pastatyk namą ir užaugink vaiką” – trys svarbiausi vyro gyvenimo darbai. Taigi nusprendžiau pradėt nuo lengviausio : ) Avokadą užsiaugint nėra sunku ir jis ne toks dažnas medis augantis namuose, kaip kokia citrina, kurią augint bandė kas antras. Vis kažkas įdomesnio.
Daiginimas
Taigi sunokusį avokadą reikia atsargiai perpjauti pusiau ir išimti sėklą. Daiginant, geriausia į sėklą ties viduriu ratu įdurti tris dantų krapštukus ir uždėt jį ant stiklinės su vandeniu. Sėkla turi būt šiek tiek apsemta vandeniu. Svarbu neįmerkt jos „žemyn galva” – šaknis pradeda lįst iš bukojo galo.
Taip vandenyje laikant sėkla per keletą savaičių ji skyla ir iš jos pradeda lįsti balta šaknis. Tuomet ją galima įsodint į žemę. Jei sėkla ilgai neskyla, galima nuo jos nulupt rudą odelę, tai turėtų šiek tiek paspartinti procesą.
Augimas
Sėklą į žemę reikia įkišt iki pusės, na ir dar po savaitės kitos, jau galim matyt daigą. Išdygus daigeliui toliau jis auga greitai. Vazoną su avokadu geriausia laikyt kambaryje, kuriame daug šviesos, nes šviesą jis labai mėgsta, visi lapai tik į saulę ir nusisukę. Per maždaug pusantrų metų jis užaugo toks koks matosi pirmoje nuotraukoje. Jo dydis šiek tiek virš 50 cm. Vasarą jis augą greitai, o žiemą visai neauga. Įdomu tai, kad pavasarį jausti pradėjo kovo pradžioje, ir taip pradėjo leisti lapelius.
Formavimas
Kažkur teko skaityt, kad medeliui pasiekus 50 cm aukštį, jeigu šakotis nepradeda pats, viršūnę reikia nukirpti, nes kitaip ir augs kaip smilga. Mano laimei, jis pats iš niekur nieko pradėjo leist šakeles, taip labai nudžiugindamas, nes kažkaip labai gaila būtų kirpt jo viršūnę.
Ligos
Internetuose teko skaityt, kad dažnai avokado lapai nei iš šio nei iš to paruduoja, nukrenta ir medelis žūsta. Kažkas panašaus buvo ir man… Lapai nuo galiukų pradėjo ruduot… Pamaniau, kad tai gali būti liga, todėl tuos lapus nukirpau, kurie buvo mažiau parudavę nukirpau tik parudavusius galiukus, na ir dabar lyg viskas gerai. Avokadas nemėgsta dažnų klimato pokyčių, tai gali būti, kad lapai buvo pradėję ruduot dėl dažno balkono lango varstymo, o oras tuometu buvo tai šiltas, tai vėsus… dabar langas uždarytas ir lapai toliau neruduoja.
Vaisiai
Vienų šaltinių teigimu apie 4-5 metus, kitų apie 8 metus avokadas turi pražysti. Tik, deja, dar niekur neteko girdėt, kad atvestų vaisių, todėl vargu ar draugus ir kaimynus teks nudžiugint lietuviškų avokadų derliumi.
