Kraujo donorystė Nr.: 8

Categories AsmeniškumaiPosted on

Šiandien pirmą kartą kraujo donorystės akcija buvo surengta mano darbovietėje, todėl atsisakiau Manto pasiūlymo eiti kartu su juo į CUP’ą. Buvo labai smalsu pamatyti persigandusius kolegas laukiant eilėje. Ir mano smalsumas buvo patenkintas. Atėjus numatytu laiku prie posėdžių salės, jau eilutėje nerimastingai laukė kelios kolegės. Kraują nuleisdinėti turėjo nuo 10:00, tačiau paruošiamieji darbai šiek tiek užtruko ir į salę buvome įleisti gal po kokių 10-15 min.

Tik įėjus į salę akis užkliuvo už dviejų staliukų – ant vieno arbata su sausainiais ant kito dovanėlės. Jau iš karto donorų organizatorė pasiūlė apsispręsti ką norėsime pasiimti dovanų. Mano akis iš karto užkliuvo už dar nematytų puodelių, todėl negalėjau apsispręsti – rinktis jį ar, kaip visada, bilietą į kiną.

Kadangi anketas visi jau buvome atsispausdinę ir užsipildę iš anksto, tai visas registravimosi ir patikrinimo procesas ėjosi greitai. Šiandien sužinojau keletą naujų dalykų. Vienas jų, kad hemoglobinas nuo išgerto vandens kiekio nepriklauso. Anksčiau eidavau į NKC tik ryte išgėręs vieną puodelį arbatos ir manydavau, kad tik dėl šios priežasties galiu pažeminti Mantą hemoglobino kare, tačiau šiandien sužinojau, kad ir visai nesukčiaudamas, galiu jį įveikti. Jau geros dvi savaitės vartoju daug skysčių – išgeriu nemažiau kaip 1,5 litro vandens į dieną, šiandien taip pat daug gėriau, o hemoglobinas 153!

Prisėdus prie gydytojos pasimatuoti kraujospūdžio, ji iš karto keistai į mane pažiūrėjo – pasirodžiau perbalęs (matyt dėl apšvietimo). Pamatavusi kraujospūdį, ji dar pasiteiravo manęs dėl svorio, kuris nuo pirmosios donorystės yra nemažai padidėjęs ir kadangi nebuvo niekada atnaujintas, tai tikrasis svoris daktarei atrodė per didelis, todėl į anketą įrašė šiek tiek sumažintą. Dar rekomendavo svorio nemest badaujant, o sportuojant valgyt virtas bulves, kopūstus ir lašinius, kad nereikėtų naudot jokių papildų.

Kraujas, kaip visada, iš mano venos bėgo nesispyriodamas, todėl gan greitai prileidau reikiamą kiekį ir ėjau rinktis dovanų. Organizatorei paklausus ko norėčiau – puodelio ar bilieto, juokais pasakiau, kad noriu abiejų, o ši rimtai priėmusi, man į krepšelį įdėjo ir bilietą, ir puodelį! Ir dar pagyrė, kad esu donoru jau aštuntą kartą. Be puodelio ir bilieto į kiną dar gavau tušinuką, šokoladą ir mažą pakelį obuolių sulčių.

Besišnekučiuojant su organizatore sužinojau dar vieną įdomų dalyką. Donoro pensija yra skiriama ne vien tik už 40 kartų davus kraują. Reikia taip pat aktyviai dalyvauti kraujo donorystės veikloje pvz.: organizuojant tokias akcija, kaip kad pas mus darbe. Taip pat, berods nuo 2020 m. kraujo donorystė bus tik nemokama, todėl gali nebelikti šios pensijos. Nors, kita vertus čia diskutuotinas klausimas, nes juk reiks kažkaip skatinti donorus.

Kita kraujo donorystė planuojama ~2015.03.22, o atidavus kraują skysčius organizme atstatyti planuojame alumi. Kas norit prisijungti, rašykit komentaruose savo el. paštą.

Esu geras arba kaulų čiulpų donorystė

Categories AsmeniškumaiPosted on

20140925_151008

Jau gal metai, maždaug nuo tada, kai pirmą kartą apsilankiau Nacionaliniame kraujo centre, galvoju užsiregistruoti ir kaulų čiulpų donoru. Kadangi Santariškių klinikų kraujo centras dirba tik iki 16.00 val. tai atvykti į jį galėjau tik atostogaudamas.

Atvykus į kraujo centrą mane pasitiko minia kraujo donorų. Tikriausia, dėl vakarykščio TV3 televizijos pranešimo apie tai, kad katastrofiškai trūksta kraujo, žmonės subėgo papildyti kraujo atsargų. Nors donorų iš pažiūros ir netrūko, tačiau registratūroje kraujo paprašė ir manęs. Deja, bet teko šio malonumo atsisakyti, nes 2 mėnesiai nuo paskutinio mano donavimo dar nėra praėję.

Kaip ir NKC čia vėl teko pildyt, panašią anketą, apie tai ar esu sveikas, ar nesirgau jokiomis kepenų ligomis ir t.t. vienintelė paguoda ta, kad anketa turi daug mažiau klausimų. Didesnis dėmesys anketoje yra skiriamas kontaktiniams duomenims – jų reikia nurodyt kuo daugiau. Kadangi kaulų čiulpų gali prireikti ir po 30 metų, svarbu kraujo centrui visada pranešti apie pasikeitusią gyvenamą vietą, telefono numerį arba el. paštą.

Užpildžius anketą, mane apdovanojo mėtiniais saldainiais ir juostele raktams. Dovanų lentynos neteko pamatyt, tačiau tai ką gavau aš, tikriausia, skirta tik kaulų čiulpų donorams, kraujo donorai gauna kažką kitą. Labai greitai buvau pakviestas į šalia esantį kambarėlį, kur iš manęs paėmė kelias ampules kraujo. Tikėjausi dar kažko, bet daktarė pasakė: „- Viskas, gali eit”. Galvojau tyrimai užtruks ilgiau, nemaniau, kad procedūra bus tokia trumpa.

Taigi, jei manote, kad kraujo donorystė ne jums, nes bijote, manote, kad davę kraujo numirsite, ar esate prisigalvoję dar kažkokių nesąmonių, tai galite užsiregistruoti bent kaulų čiulpų donorais, tai taip pat yra galimybė išgelbėti gyvybę.

Kraujo donorystė Nr.: 6

Categories AsmeniškumaiPosted on

Šiandien pirmą kartą į Kraujo centrą keliavau vienas. Vienas nusprendžiau eiti, nes Mantas tik kitą mėnesį galės kraują duot, maždaug tuo metu, kai vyks Vilniaus maratonas, kuriame bėgsiu 10 km. Be puslitrio kraujo, tuos kilometrus įveikti būtų kur kas sunkiau, todėl nusprendžiau nerizikuot ir pareigą atlikti dabar.

Keliaudamas į Kraujo centrą mąsčiau, kad donorų turėtų būti nedaug, nes karšta diena – ne tas metas, kai norisi vaikščioti apsvaigusia galva. Tačiau stipriai suklydau, nes donorų buvo pilna – ir jaunų ir senų. O vienas, perbalęs, tiesiog foje ant sofkutės atsigulęs gėrė vandenį – neįvertino savo sveikatos…

Užpildęs jau 6-ąjį kartą tą pačią nuobodžią anketą, nuėjau išsitirti kraujo. Hemoglobinas – puikus! Kaip vėliau gydytoja sakė, pavydėtinai geras – 149 (Mantas tokio niekada nėra turėjęs).

Į dovanų lentyną sugrįžo ForumCinemas kino bilietai ir seno dizaino puodeliai su dviem kraujo lašiukais. Taip pat naujiena – naujas šokoladas „Valdovų rūmai”.

Nuleidus kraują, šis dar bandė tekėti pro užbintuotą ranką, todėl prireikė aprišti dar kartą. Tikriausiai, per mažai nuleista buvo… 🙂

Štai toks nuobodus buvo vizitas Kraujo centre. Na, o kitą kartą, tikriausia keliausiu su Mantu po trijų arba dviejų mėnesių (jei kitą mėnesį vėl gautų baną už per mažą hemoglobiną).

Kraujo donorystė Nr.: 5

Categories AsmeniškumaiPosted on

Kadangi, kraujo davimo veteranas Mantas, šiandien turėjo per skystą kraują, ir kraujo centre liko ant ledo, tai žadėjo nieko apie tai savo skaitytojams nepasakoti, kad tie iš jo nesišaipytų. Todėl šiandien aš pratęsiu pasakojimų, apie kraujo centrą, ciklą.

Šiandien į kraujo centrą turėjom keliauti šešiese – Aš, mano kolegė, Mantas su savo kolege, Žilvinas ir Justina. Tačiau Žilvinas, užsiėmęs savo reikalais, labai skubėjo ir mūsų nelaukė, todėl į kraujo centrą nulėkė pirmas ir iš ten išbėgo mums tik atėjus. Savo kolegės Mantas neatsivedė. Nebuvo ir Manto sugalvotos mitologinės būtybės Justinos (vėl buvo prisimintas šis juokelis). Jau maždaug metai kaip jis apie ją pasakoja, bet pamatyti jos taip ir netenka.

Taigi link kraujo centro, trise, patraukėme iš tradicinės vietos – Klinikų stotelės ir keliavome per miškelį. Šiandien buvau greičiausias – pirmas užsipildžiau anketą, pasitikrinau hemoglobiną (150), apsilankiau pas gydytoją ir nulėkiau į palatą, kur vyksta visas veiksmas, o Mantą palikau burkuoti su savo kolege.

Dovanų spintelėje – nieko gero. Nebeliko bilietų į kiną, todėl teko rinktis žaisliuką, kurį matote nuotraukoje. Nematyta seselė paguldė mane ant lovos(?) ir pradėjo siurbti kraują. Nulašinus maždaug pusę reikiamo kiekio į palatą užėjo Mantas su mano kolege, ir nusivylusiu balsu pranešė, kad hemoglobino karą pralošė ir šį kartą, tiksliau nepralošė, o buvo diskvalifikuotas, todėl net negavo leidimo, duoti kraują. Kad būtumėt matę, kokios buvo liūdnos jo akys… Mano kolegės hemoglobinas taip pat buvo per mažas, todėl ir jai teks palaukti mėnesį ir bandyti dar kartą.

Nuvarvinęs reikiamą kraujo kiekį dar truputį pasėdėjau laukiamajame ir dalinausi patarimais – ką reikia daryt, kad hemoglobinas nebūtų per mažas. Priėjome išvados, kad reikia mažiau gerti vandens. Mano šiandieniniai kompanionai duoti kraujo ėjo išgėrę daug vandens, o aš vandens geriu labai mažai (žinau, kad negerai, bet ką padarysi – bent jau hemoglobinas aukštas).

Taigi sekantis kraujo davimas bus po dviejų mėnesių, o gal po trijų… na, čia dar reiks pagalvot ar bandyt vytis Mantą, ar ne…

Pirmas kraujo nuleidimas kilniems tikslams

Categories AsmeniškumaiPosted on

999753_10200741728009503_434717318_n

 

Šiandien, prikalbintas Manto, pirmą kartą apsilankiau Nacionaliniam kraujo centre ir nuvarvinau pirmuosius 450 ml. kraujo. Kadangi Mantas šį apsilankymą jau aprašė, tai aš neišsiplėsiu, tačiau paskatinsiu jus apsilankyti ir taip pat tapti neatlygintinais kraujo donorais. Tapti donoru verta nes:

  1. Užplūsta labai fainas jausmas, atlikus gerą darbą;
  2. Gauni pažymėjimą, kurį nufotkinus ir įkėlus į facebooką visi labai like’ina;
  3. Gauni nemokamo juodo šokolado;
  4. Gali pasirinkti dar kokį nors suvenyrą kaip antai puodelis, bilietas į kiną ar nuotykių parką, pakabukas…;
  5. Prieš kraujo nuleidimą ir po jo gali išgerti arbatos;
  6. Susipažįsti su fainais žmonėmis, kaip nebūtų keista ten lankosi ir merginos (tokios visai nieko);
  7. Merginoms, tai lengvas būdas numesti svorio (apie 0,5 kg) be jokių dietų;
  8. Tai yra būdas pasidėti sau kraujo, jei kada patiems prireiktų (juk negražu imt įskolą);

Ir visa tai tik už kelis lašus kraujo, kuris vėliau vistiek atsigamina!

Ir  nereikia tikėti visokiais mitais, kaip kad davus vieną kartą turėsi duot nuolat, nes prisigamins daug kraujo, ar prarasi jėgas visam gyvenimui… Nedidelė silpnumo banga buvo užplūdusi kelios minutės po to, kai procedūra buvo baigta, bet ji praėjo greitai ir tada pėsčiomis keletą kilometrų iki namų nuėjau be vargo.