Savo tėvams vis bandau įpiršti išmanų kraujo spaudimo matuoklį, bet jie kol kas labiau pasitiki savo senuoju elektroniniu. Neaišku kiek jis tikslus, mechaninio jau seniai nebenaudoja, tai ir palyginti tikslumo nėra kaip. Na, o aš renkuosi išmanius prietaisus.
Read more „Xiaomi išmanus kraujo spaudimo matuoklis”Žyma: Kraujas
Kraujo centro apps’as
Karts nuo karto vis užsuku į Nacionalinio kraujo centro tinklalapį, pasiskaityti naujienų. Prieš keletą mėnesių pastebėjau, kad yra ruošiama aplikacija telefonams ir šiandien ją jau galima parsisiųsti.
Santariškių kraujo centras programėlę Tavo kraujas turi jau seniai (jau mažiausiai kokie metai). Na, o Nacionalinio kraujo centro aplikacija Mano kraujas įkelta tik vakar. Nors ir atsilikusi nuo savo „konkurento”, tačiau pribrandinta ir gavosi geresnė. Read more „Kraujo centro apps’as”
Kraujo donorystė Nr.: 13
Velniškas kraujo donavimų skaičius pasiektas, ir jaučiuosi velniškai gerai! Darbe paskutinės kelios savaitės buvo laibai intensyvios ir jaučiausi labai išsekęs. Tikėjausi, kad po donavimo išsekimas tik padidės, bet atvirkščiai – nuotaika pagerėjo. Tikriausiai, organizme suaktyvėjo visokie procesai, todėl ir pats pasijutau aktyvesnis.
Tai vat, o kraujo nuvarvint šiandien su Mantu atėjome dviese – nesiseka jam kompanijos, paskutiniu metu, surinkti. Manau reikėtų jam apie marketingą pasiskaityti, ar kažką tokio, nes visai nebemoka žmonių įtikinti. Kai aš atvykau, Mantas jau buvo pabaigęs pildyti anketą. Baisiai norėjo pasigirti, komandiruote Paryžiuje, todėl savo atsišviestų nepanaudojo, o aš panaudojau – labai geras laiko taupymo būdas!
Donorai šiuo metu labai suaktyvėję – buvo ir mums atėjus ir išeinant pilna buvo. Gal todėl nei sausainių prie arbatos, nei kažko labai įdomaus dovanų lentynose nėra, na tik knygos, todėl prigriebiau klasiką – Ernesto Hemingvėjaus „Kam skambina varpai”. Bus proga paskaityt popierinę knygą, nes jau kuris laikas skaitau tik elektronines. Labai gaila, kad jau kuris laikas nėra bilietų į kiną, panašu, kad greitai jų ir nepasirodys. Bet knygų yra tikrai gerų buvo: Balio sruogos „Dvievų miškas”, Oskaro Vaildo „Doriano Grėjaus portretas”… O mums, aktyviems donoristams, dar ir iš slaptos spintelės ir enciklopedijų pasiūlė.
Hemoglobino karas šį sykį baigėsi lygiosiomis – 151. Todėl labai nustebau, kad Mantas apie tai įrašo neparašė ir nepasigyrė, nes girtis tai jau jis mėgsta. Beje, padariau įdomią išvadą apie tai kodėl pas jį venos plonos ir kraujas lėtai bėga. Jis minėjo, kad negeria alkoholio, o alkoholis kraujagysles juk praplečia! tai vat, jam niekas kraujagyslių nepraplečia, todėl jos ir siauros, aš kai kartais išgeriu, tai man jokių problemų dėl to nekyla.
Tai tiek, daugiau nieko įdomaus kaip ir neįvyko. Kita donacija bus gegužės mėnesį, iš karto po 100 km žygio Lietuvos pajūriu. Pasigirkit kas kartu eisit? o gal norite kartu nueiti kraujo duoti? Rašykit komentaruose!
Kraujo donorystė Nr.: 12
Senokai apie kraujo donorystes rašiau, bet dabar, matyt, teks parašyti dažniau. Pagrindinė priežastis ta, kad kraujadavysčių organizatorius Mantas prigąsdintas komentatorių, nusprendė rašyti apie tai tik kartą į metus. Keistas toks jo sprendimas, bet ką padarysi.
Šiandienis mano apsilankymas kraujo centre buvo suplanuotas labai netikėtai. Kas mėnesį lankausi pas odontologą, o šiandien kaip tik buvo praėjęs mėnuo nuo paskutinio apsilankymo ir pamaniau, kad kraujas jau bus geras. Rytoj vėl pas odontologą, tai nenuėjus šiandien ir vėl mėnesį būčiau priverstas laukti.
Kraujo centre kiekvieną kartą reikia pildyti A4 dydžio lapą-anketą su įvairiais klausimais. Tie klausimai visada tie patys, atsakymus paprastai donorai taip pat žymi tuos pačius. Dažnai su Mantu pamąstydavom, kad reikia vieną kartą tas užpildytas anketas atsišviesti, kad nereikėtų kiekvieną kartą nuobodžiai pildyti. Tai šį kartą tą ir padariau. Buvau šiek tiek suabejojęs, kad gal nepatiks NKC darbuotojoms tokios atšviestos anketos, nes nu ką gali žinot…
Kai atvykau ir įteikiau savo anketą, tai ji NKC darbuotojai labai patiko. Ji gal net ir nepastebėjo, kad anketa atšviesta, ir mane labai išgyrė, kad jau užpildęs atėjau – pasijutau kaip mokinys, vienintelis klasėje padaręs namų darbus. Dabar visada nešiuosi atšviestas – labai pagreitina visą procesą.
Man atėjus į NKC jame buvo šioks toks štilis – donorų nebuvo, o tos daktarės/seselės, kur jau ima kraują, gulėjo ant donorystės gultų ir žiūrėjo televizorių. Ką daugiau veikti patalpoje, kurioje net langų nėra…?
Mano kraujas šį kartą kaupėsi ir brendo, berods apie tris mėnesius, todėl hemoglobinas vėl sugrįžo į rekordinį lygį – 163. Gal kažkada ir esu turėjęs vos vos daugiau, bet nelabai pamenu. Šiaip visai sveika žiemą kraują duot, kai toks hemoglobinas, nes esant tirštam kraujui, jis sunkiai tenka siauromis kraujagyslėmis, todėl labiau šąla rankų pirštai. Tai dabar rankoms bus truputį šilčiau. Beje kraujo spaudimą matuojanti daktarė dar kartą patvirtino, kad kraujo davimas imunitetą ne susilpniną, o kaip tik sustiprina. Tą jaučiu ir pats, nes duodamas kraują peršalimo ligomis susergu kur kas rečiau, nei ankščiau.
Nuliūdau, kad dovanų lentynėlėje nebuvo bilietų į kiną. Tai teko pasiimti pakabuką. Dar buvo galima rinktis maišelį pirkiniams, apyrankę su kraujo grupe (su maniške nebuvo), puodelį, 2016 metų kalendorių. Nors dėl kino bilietų nebuvo ir nepasisekė, tačiau už lojalumą Nacionaliniam kraujo centrui (per metus kraują daviau 6 kartus) buvau apdovanotas 16 GB USB atmintine. 
Graži atmintinė, prabangi tokia, su stikle lazeriu išgraviruotu NKC logotipu ir užrašu. Dar gavau saldainį „Nomeda”, kurio neteko valgyti nuo vaikystės, ekologišką tušinuką ir graikiškų riešutų, kuriems esu šiek tiek alergiškas.
Man atidavus savo kraują į NKC pradėjo rinkti ir daugiau donorų – jaunų studenčių. Pasisekė man dar ateiti laiku ir nereikėjo laukti eilėje.
Kita donavimas nusimato kovo viduryje, jei kas norėtų prisijungti – rašykit komentaruose. Kartu eiti bus linksmiau ir drąsiau, jei tą žadate daryti pirmą kartą.
Kraujo donorystė Nr.: 8
Šiandien pirmą kartą kraujo donorystės akcija buvo surengta mano darbovietėje, todėl atsisakiau Manto pasiūlymo eiti kartu su juo į CUP’ą. Buvo labai smalsu pamatyti persigandusius kolegas laukiant eilėje. Ir mano smalsumas buvo patenkintas. Atėjus numatytu laiku prie posėdžių salės, jau eilutėje nerimastingai laukė kelios kolegės. Kraują nuleisdinėti turėjo nuo 10:00, tačiau paruošiamieji darbai šiek tiek užtruko ir į salę buvome įleisti gal po kokių 10-15 min.
Tik įėjus į salę akis užkliuvo už dviejų staliukų – ant vieno arbata su sausainiais ant kito dovanėlės. Jau iš karto donorų organizatorė pasiūlė apsispręsti ką norėsime pasiimti dovanų. Mano akis iš karto užkliuvo už dar nematytų puodelių, todėl negalėjau apsispręsti – rinktis jį ar, kaip visada, bilietą į kiną.
Kadangi anketas visi jau buvome atsispausdinę ir užsipildę iš anksto, tai visas registravimosi ir patikrinimo procesas ėjosi greitai. Šiandien sužinojau keletą naujų dalykų. Vienas jų, kad hemoglobinas nuo išgerto vandens kiekio nepriklauso. Anksčiau eidavau į NKC tik ryte išgėręs vieną puodelį arbatos ir manydavau, kad tik dėl šios priežasties galiu pažeminti Mantą hemoglobino kare, tačiau šiandien sužinojau, kad ir visai nesukčiaudamas, galiu jį įveikti. Jau geros dvi savaitės vartoju daug skysčių – išgeriu nemažiau kaip 1,5 litro vandens į dieną, šiandien taip pat daug gėriau, o hemoglobinas 153!
Prisėdus prie gydytojos pasimatuoti kraujospūdžio, ji iš karto keistai į mane pažiūrėjo – pasirodžiau perbalęs (matyt dėl apšvietimo). Pamatavusi kraujospūdį, ji dar pasiteiravo manęs dėl svorio, kuris nuo pirmosios donorystės yra nemažai padidėjęs ir kadangi nebuvo niekada atnaujintas, tai tikrasis svoris daktarei atrodė per didelis, todėl į anketą įrašė šiek tiek sumažintą. Dar rekomendavo svorio nemest badaujant, o sportuojant valgyt virtas bulves, kopūstus ir lašinius, kad nereikėtų naudot jokių papildų.
Kraujas, kaip visada, iš mano venos bėgo nesispyriodamas, todėl gan greitai prileidau reikiamą kiekį ir ėjau rinktis dovanų. Organizatorei paklausus ko norėčiau – puodelio ar bilieto, juokais pasakiau, kad noriu abiejų, o ši rimtai priėmusi, man į krepšelį įdėjo ir bilietą, ir puodelį! Ir dar pagyrė, kad esu donoru jau aštuntą kartą. Be puodelio ir bilieto į kiną dar gavau tušinuką, šokoladą ir mažą pakelį obuolių sulčių.
Besišnekučiuojant su organizatore sužinojau dar vieną įdomų dalyką. Donoro pensija yra skiriama ne vien tik už 40 kartų davus kraują. Reikia taip pat aktyviai dalyvauti kraujo donorystės veikloje pvz.: organizuojant tokias akcija, kaip kad pas mus darbe. Taip pat, berods nuo 2020 m. kraujo donorystė bus tik nemokama, todėl gali nebelikti šios pensijos. Nors, kita vertus čia diskutuotinas klausimas, nes juk reiks kažkaip skatinti donorus.
Kita kraujo donorystė planuojama ~2015.03.22, o atidavus kraują skysčius organizme atstatyti planuojame alumi. Kas norit prisijungti, rašykit komentaruose savo el. paštą.
Kraujo donorystė Nr.: 6
Šiandien pirmą kartą į Kraujo centrą keliavau vienas. Vienas nusprendžiau eiti, nes Mantas tik kitą mėnesį galės kraują duot, maždaug tuo metu, kai vyks Vilniaus maratonas, kuriame bėgsiu 10 km. Be puslitrio kraujo, tuos kilometrus įveikti būtų kur kas sunkiau, todėl nusprendžiau nerizikuot ir pareigą atlikti dabar.
Keliaudamas į Kraujo centrą mąsčiau, kad donorų turėtų būti nedaug, nes karšta diena – ne tas metas, kai norisi vaikščioti apsvaigusia galva. Tačiau stipriai suklydau, nes donorų buvo pilna – ir jaunų ir senų. O vienas, perbalęs, tiesiog foje ant sofkutės atsigulęs gėrė vandenį – neįvertino savo sveikatos…
Užpildęs jau 6-ąjį kartą tą pačią nuobodžią anketą, nuėjau išsitirti kraujo. Hemoglobinas – puikus! Kaip vėliau gydytoja sakė, pavydėtinai geras – 149 (Mantas tokio niekada nėra turėjęs).
Į dovanų lentyną sugrįžo ForumCinemas kino bilietai ir seno dizaino puodeliai su dviem kraujo lašiukais. Taip pat naujiena – naujas šokoladas „Valdovų rūmai”.
Nuleidus kraują, šis dar bandė tekėti pro užbintuotą ranką, todėl prireikė aprišti dar kartą. Tikriausiai, per mažai nuleista buvo… 🙂
Štai toks nuobodus buvo vizitas Kraujo centre. Na, o kitą kartą, tikriausia keliausiu su Mantu po trijų arba dviejų mėnesių (jei kitą mėnesį vėl gautų baną už per mažą hemoglobiną).
Kraujo donorystė Nr.: 5
Kadangi, kraujo davimo veteranas Mantas, šiandien turėjo per skystą kraują, ir kraujo centre liko ant ledo, tai žadėjo nieko apie tai savo skaitytojams nepasakoti, kad tie iš jo nesišaipytų. Todėl šiandien aš pratęsiu pasakojimų, apie kraujo centrą, ciklą.
Šiandien į kraujo centrą turėjom keliauti šešiese – Aš, mano kolegė, Mantas su savo kolege, Žilvinas ir Justina. Tačiau Žilvinas, užsiėmęs savo reikalais, labai skubėjo ir mūsų nelaukė, todėl į kraujo centrą nulėkė pirmas ir iš ten išbėgo mums tik atėjus. Savo kolegės Mantas neatsivedė. Nebuvo ir Manto sugalvotos mitologinės būtybės Justinos (vėl buvo prisimintas šis juokelis). Jau maždaug metai kaip jis apie ją pasakoja, bet pamatyti jos taip ir netenka.
Taigi link kraujo centro, trise, patraukėme iš tradicinės vietos – Klinikų stotelės ir keliavome per miškelį. Šiandien buvau greičiausias – pirmas užsipildžiau anketą, pasitikrinau hemoglobiną (150), apsilankiau pas gydytoją ir nulėkiau į palatą, kur vyksta visas veiksmas, o Mantą palikau burkuoti su savo kolege.
Dovanų spintelėje – nieko gero. Nebeliko bilietų į kiną, todėl teko rinktis žaisliuką, kurį matote nuotraukoje. Nematyta seselė paguldė mane ant lovos(?) ir pradėjo siurbti kraują. Nulašinus maždaug pusę reikiamo kiekio į palatą užėjo Mantas su mano kolege, ir nusivylusiu balsu pranešė, kad hemoglobino karą pralošė ir šį kartą, tiksliau nepralošė, o buvo diskvalifikuotas, todėl net negavo leidimo, duoti kraują. Kad būtumėt matę, kokios buvo liūdnos jo akys… Mano kolegės hemoglobinas taip pat buvo per mažas, todėl ir jai teks palaukti mėnesį ir bandyti dar kartą.
Nuvarvinęs reikiamą kraujo kiekį dar truputį pasėdėjau laukiamajame ir dalinausi patarimais – ką reikia daryt, kad hemoglobinas nebūtų per mažas. Priėjome išvados, kad reikia mažiau gerti vandens. Mano šiandieniniai kompanionai duoti kraujo ėjo išgėrę daug vandens, o aš vandens geriu labai mažai (žinau, kad negerai, bet ką padarysi – bent jau hemoglobinas aukštas).
Taigi sekantis kraujo davimas bus po dviejų mėnesių, o gal po trijų… na, čia dar reiks pagalvot ar bandyt vytis Mantą, ar ne…
Pirmas kraujo nuleidimas kilniems tikslams
Šiandien, prikalbintas Manto, pirmą kartą apsilankiau Nacionaliniam kraujo centre ir nuvarvinau pirmuosius 450 ml. kraujo. Kadangi Mantas šį apsilankymą jau aprašė, tai aš neišsiplėsiu, tačiau paskatinsiu jus apsilankyti ir taip pat tapti neatlygintinais kraujo donorais. Tapti donoru verta nes:
- Užplūsta labai fainas jausmas, atlikus gerą darbą;
- Gauni pažymėjimą, kurį nufotkinus ir įkėlus į facebooką visi labai like’ina;
- Gauni nemokamo juodo šokolado;
- Gali pasirinkti dar kokį nors suvenyrą kaip antai puodelis, bilietas į kiną ar nuotykių parką, pakabukas…;
- Prieš kraujo nuleidimą ir po jo gali išgerti arbatos;
- Susipažįsti su fainais žmonėmis, kaip nebūtų keista ten lankosi ir merginos (tokios visai nieko);
- Merginoms, tai lengvas būdas numesti svorio (apie 0,5 kg) be jokių dietų;
- Tai yra būdas pasidėti sau kraujo, jei kada patiems prireiktų (juk negražu imt įskolą);
Ir visa tai tik už kelis lašus kraujo, kuris vėliau vistiek atsigamina!
Ir nereikia tikėti visokiais mitais, kaip kad davus vieną kartą turėsi duot nuolat, nes prisigamins daug kraujo, ar prarasi jėgas visam gyvenimui… Nedidelė silpnumo banga buvo užplūdusi kelios minutės po to, kai procedūra buvo baigta, bet ji praėjo greitai ir tada pėsčiomis keletą kilometrų iki namų nuėjau be vargo.