Nereguliarus rašymas apie kraujo donorystes tęsiasi. Liko 4 donorystės arba 8 mėnesiai iki donoro žymūno laipsnio – jėga. Read more „Kraujo donorystė Nr.: 16”
Žyma: Kraujo donorystė
Kraujo centro apps’as
Karts nuo karto vis užsuku į Nacionalinio kraujo centro tinklalapį, pasiskaityti naujienų. Prieš keletą mėnesių pastebėjau, kad yra ruošiama aplikacija telefonams ir šiandien ją jau galima parsisiųsti.
Santariškių kraujo centras programėlę Tavo kraujas turi jau seniai (jau mažiausiai kokie metai). Na, o Nacionalinio kraujo centro aplikacija Mano kraujas įkelta tik vakar. Nors ir atsilikusi nuo savo „konkurento”, tačiau pribrandinta ir gavosi geresnė. Read more „Kraujo centro apps’as”
Kraujo donorystė Nr.: 13
Velniškas kraujo donavimų skaičius pasiektas, ir jaučiuosi velniškai gerai! Darbe paskutinės kelios savaitės buvo laibai intensyvios ir jaučiausi labai išsekęs. Tikėjausi, kad po donavimo išsekimas tik padidės, bet atvirkščiai – nuotaika pagerėjo. Tikriausiai, organizme suaktyvėjo visokie procesai, todėl ir pats pasijutau aktyvesnis.
Tai vat, o kraujo nuvarvint šiandien su Mantu atėjome dviese – nesiseka jam kompanijos, paskutiniu metu, surinkti. Manau reikėtų jam apie marketingą pasiskaityti, ar kažką tokio, nes visai nebemoka žmonių įtikinti. Kai aš atvykau, Mantas jau buvo pabaigęs pildyti anketą. Baisiai norėjo pasigirti, komandiruote Paryžiuje, todėl savo atsišviestų nepanaudojo, o aš panaudojau – labai geras laiko taupymo būdas!
Donorai šiuo metu labai suaktyvėję – buvo ir mums atėjus ir išeinant pilna buvo. Gal todėl nei sausainių prie arbatos, nei kažko labai įdomaus dovanų lentynose nėra, na tik knygos, todėl prigriebiau klasiką – Ernesto Hemingvėjaus „Kam skambina varpai”. Bus proga paskaityt popierinę knygą, nes jau kuris laikas skaitau tik elektronines. Labai gaila, kad jau kuris laikas nėra bilietų į kiną, panašu, kad greitai jų ir nepasirodys. Bet knygų yra tikrai gerų buvo: Balio sruogos „Dvievų miškas”, Oskaro Vaildo „Doriano Grėjaus portretas”… O mums, aktyviems donoristams, dar ir iš slaptos spintelės ir enciklopedijų pasiūlė.
Hemoglobino karas šį sykį baigėsi lygiosiomis – 151. Todėl labai nustebau, kad Mantas apie tai įrašo neparašė ir nepasigyrė, nes girtis tai jau jis mėgsta. Beje, padariau įdomią išvadą apie tai kodėl pas jį venos plonos ir kraujas lėtai bėga. Jis minėjo, kad negeria alkoholio, o alkoholis kraujagysles juk praplečia! tai vat, jam niekas kraujagyslių nepraplečia, todėl jos ir siauros, aš kai kartais išgeriu, tai man jokių problemų dėl to nekyla.
Tai tiek, daugiau nieko įdomaus kaip ir neįvyko. Kita donacija bus gegužės mėnesį, iš karto po 100 km žygio Lietuvos pajūriu. Pasigirkit kas kartu eisit? o gal norite kartu nueiti kraujo duoti? Rašykit komentaruose!
Kraujo donorystė Nr.: 12
Senokai apie kraujo donorystes rašiau, bet dabar, matyt, teks parašyti dažniau. Pagrindinė priežastis ta, kad kraujadavysčių organizatorius Mantas prigąsdintas komentatorių, nusprendė rašyti apie tai tik kartą į metus. Keistas toks jo sprendimas, bet ką padarysi.
Šiandienis mano apsilankymas kraujo centre buvo suplanuotas labai netikėtai. Kas mėnesį lankausi pas odontologą, o šiandien kaip tik buvo praėjęs mėnuo nuo paskutinio apsilankymo ir pamaniau, kad kraujas jau bus geras. Rytoj vėl pas odontologą, tai nenuėjus šiandien ir vėl mėnesį būčiau priverstas laukti.
Kraujo centre kiekvieną kartą reikia pildyti A4 dydžio lapą-anketą su įvairiais klausimais. Tie klausimai visada tie patys, atsakymus paprastai donorai taip pat žymi tuos pačius. Dažnai su Mantu pamąstydavom, kad reikia vieną kartą tas užpildytas anketas atsišviesti, kad nereikėtų kiekvieną kartą nuobodžiai pildyti. Tai šį kartą tą ir padariau. Buvau šiek tiek suabejojęs, kad gal nepatiks NKC darbuotojoms tokios atšviestos anketos, nes nu ką gali žinot…
Kai atvykau ir įteikiau savo anketą, tai ji NKC darbuotojai labai patiko. Ji gal net ir nepastebėjo, kad anketa atšviesta, ir mane labai išgyrė, kad jau užpildęs atėjau – pasijutau kaip mokinys, vienintelis klasėje padaręs namų darbus. Dabar visada nešiuosi atšviestas – labai pagreitina visą procesą.
Man atėjus į NKC jame buvo šioks toks štilis – donorų nebuvo, o tos daktarės/seselės, kur jau ima kraują, gulėjo ant donorystės gultų ir žiūrėjo televizorių. Ką daugiau veikti patalpoje, kurioje net langų nėra…?
Mano kraujas šį kartą kaupėsi ir brendo, berods apie tris mėnesius, todėl hemoglobinas vėl sugrįžo į rekordinį lygį – 163. Gal kažkada ir esu turėjęs vos vos daugiau, bet nelabai pamenu. Šiaip visai sveika žiemą kraują duot, kai toks hemoglobinas, nes esant tirštam kraujui, jis sunkiai tenka siauromis kraujagyslėmis, todėl labiau šąla rankų pirštai. Tai dabar rankoms bus truputį šilčiau. Beje kraujo spaudimą matuojanti daktarė dar kartą patvirtino, kad kraujo davimas imunitetą ne susilpniną, o kaip tik sustiprina. Tą jaučiu ir pats, nes duodamas kraują peršalimo ligomis susergu kur kas rečiau, nei ankščiau.
Nuliūdau, kad dovanų lentynėlėje nebuvo bilietų į kiną. Tai teko pasiimti pakabuką. Dar buvo galima rinktis maišelį pirkiniams, apyrankę su kraujo grupe (su maniške nebuvo), puodelį, 2016 metų kalendorių. Nors dėl kino bilietų nebuvo ir nepasisekė, tačiau už lojalumą Nacionaliniam kraujo centrui (per metus kraują daviau 6 kartus) buvau apdovanotas 16 GB USB atmintine. 
Graži atmintinė, prabangi tokia, su stikle lazeriu išgraviruotu NKC logotipu ir užrašu. Dar gavau saldainį „Nomeda”, kurio neteko valgyti nuo vaikystės, ekologišką tušinuką ir graikiškų riešutų, kuriems esu šiek tiek alergiškas.
Man atidavus savo kraują į NKC pradėjo rinkti ir daugiau donorų – jaunų studenčių. Pasisekė man dar ateiti laiku ir nereikėjo laukti eilėje.
Kita donavimas nusimato kovo viduryje, jei kas norėtų prisijungti – rašykit komentaruose. Kartu eiti bus linksmiau ir drąsiau, jei tą žadate daryti pirmą kartą.