Dan Brown – Prarastas simbolis

Categories Aš skaičiauPosted on

simbolis

Perskaičiau dar vieną Dan Brown knygą – „Prarastas simbolis“, kuri iš esmės yra apie slaptąją masonų organizaciją, tiksliau apie jų slepiamas paslaptis. Dan Brown pasistengė šią organizaciją knygoje aprašyti taip įdomiai ir paslaptingai, kad net kilo noras šia brolija papildomai pasidomėti. Bet apie tai kitame įraše. Čia reikia papasakot apie knygą.

Knyga man vėl buvo tikras perliukas. Jau nuo pirmų puslapių prikaustė ir negalėjau jos paleist kol neperskaičiau. Kaip ir prieš tai skaitytas „Meteoritas“ čia buvo įtempto veiksmo trileris. Kadangi tai jau antra mano skaityta Dan Brown knyga, tai pastebėjau autoriaus braižą ir jau iš pirmųjų puslapių pasidarė aišku, kas šiame romane susiburkuos.

Knygos siužetas: Harvardo profesorius Robertas Lengdonas sulaukia skambučio ir yra pakviečiamas skubiai atvykti į JAV Kapitolijų skaityti paskaitos. Tačiau atvykęs į Kapitolijų profesorius sužino, kad tikroji jo atvykimo priežastis buvo ne paskaitos skaitymas, o vartų į senovės išmintį ieškojimas. Šioje knygoje vėl veikia slaptosios tarnybos, taip pat bus galima susipažinti ir su „neįtikėtinais“ išradimais.

Skaitydamas šią knygą perskaičiau ir keletą recenzijų. Tai jose ši knyga buvo lyginama su „Da Vinči kodu“ bei „Angelais ir demonais“, kadangi ji yra trilogijos trečioji dalis, nes visose pagrindinis personažas yra simbolologas Robertas Lengdonas. Tik ji komplimentų nesulaukė, nes atseit jos lygis žemesnis lyginant su anomis dvejomis. Tai gal ir gerai, kad aš jų dar neskaičiau, nes netapau išlepintu skaitytoju ir trūkumų neieškojau. O patiko knyga dėl joje aprašomų paslapčių ir simbolių. Man labai patinka tokie dalykai, kurie, galbūt, nėra mokslu paaiškinami; slapti, žinomi tik siauram žmonių ratui ar sunkiai suvokiami protu. Tai ir šiame romane mane žavėjo masonų (laisvųjų mūrininkų) simbolių aiškinimas, landžiojimas slaptais Kapitolijaus tuneliais ir pan.

Beje, pagal šį romaną turėtų būti pastatytas ir filmas. Tik kada jis pasirodys neaišku, informacijos apie jį labai mažai.

Masonai, kas jie tokie?

Categories Kita, Pasaulio įdomybėsPosted on

masonai

Apie masonus kažkokių mitų, manau, visi esame girdėję, tačiau kažko konkretaus niekas negalėtume pasakyti. Kai bandžiau klausti draugų nuomonės apie juos, tai girdėjau įvairių versijų ir įdomiausia buvo ta, kad tai apeigų metu kraują geriantys vampyrai. Kol neperskaičiau Dan Brown knygos „Prarastas simbolis“, tai ir aš nieko konkretaus apie juos nežinojau. Tačiau Dan Brown knygoje tiek įdomių dalykų perskaičiau, kad dar nebaigęs jos skaityti pradėjau domėtis šia brolija.

Truputis istorijos…

pentagram-ornateMasonai, kitaip dar vadinami „Laisvaisiais mūrininkais“ atsirado 1717 m. Londono smuklėje „Žąsis ir keptuvė”, kur susikūrė pirmoji pasaulyje Didžioji ložė. Iš Britanijos masonai paplito po Prancūziją ir Ameriką. Teigiama, kad masonų idėjos įtakojo Amerikos, o vėliau ir Prancūzijos, revoliucijas. Benjaminas Franklinas, rėmęs Amerikos revoliuciją buvo masonas, taip pat kaip ir Amerikos prezidentai George Washingtonas, James Madison bei James Monroe.

Lietuvoje, masonai įsikūrė gan greitai 1776 m. tuometinės Prūsijos teritorijoje, Klaipėdoje. Garsiausi masonai Lietuvoje – Mykolas Romeris, Laurynas Stuoka Gucevičius, Valdas Adamkus… Teko kažkur skaityti, kad ir Artūras Zuokas, bet čia gal toks ne visai patvirtintas faktas.

Santykis su religija

Vienas iš pagrindinių reikalavimų norint tapti masonu yra tikėjimas Aukščiausiąja Būtybe. Ir nesvarbu kokį tikėjimą išpažįsti – masonu gali būti bet kurio tikėjimo žmogus – katalikas, musulmonas ir t.t. Ir nors tikėjimas laisvajam mūrininkui yra būtinas, bet religija ir masonystė nelabai draugauja. Praėjus keliems dešimtmečiams po įsikūrimo jau 1738 bei 1751 metais pasirodė pirmieji Popiežiaus laiškai smerkiantys masonus. Taip yra dėl to, kad Katalikų Bažnyčia suvokia masonų organizaciją kaip atskirą religiją, todėl tapti masonu draudžia. Bažnyčia argumentuoja tuo, kad šis ordinas turi šventyklas (susirinkimų vietas), moralinį kodeksą, pamaldas, ceremonijų drabužius, švenčių dienas, hierarchiją, įšventinimo į narius ir laidojimo ritualus.

Beje, nors kai kuriose musulmoniškose šalyse yra masonų ložių, tačiau musulmonai šiai organizacijai priešinasi. Islamas teigia, kad tapęs laisvuoju mūrininku asmuo tampa kitatikiu, o masonų ordiną laiko vakarietišku kūriniu, kuris nukreiptas prieš islamą.

Patys masonai neigia, kad masonystė religija, susirinkimuose jie netgi stengiasi nediskutuoti apie tikėjimą. Kiekvienam žmogui masonystė yra tik kaip priedas prie jau išpažįstamos religijos. Beje, susirinkimuose jie vengia temų ne tik apie tikėjimą, bet ir apie politiką, nes šios temos skaldo žmones.

Kaip tampama masonu

masonai-370x270Norint tapti masonu reikia gauti ložės nario rekomendaciją. Bėda tik ta, kad žmonės nesiskelbia esantys masonais. Todėl, tikriausiai, kol koks nors masonas tavęs nepakviečia prisijungti, tai šios organizacijos nariu ir netapsi. Taigi gavus vieno nario rekomendaciją, kiti masonų ložės nariai turi vienbalsiai pritarti naujoko kandidatūrai.

Tampant masonu yra pereinami trys priėmimo ritualo lygmenys: pradedančiojo, brolijos nario, masono-mokytojo. Trečio lygmens pasiekimas gali užtrukti įvairiai. Pvz.: JAV gali būti pasiektas per kelis mėnesius, o Didžiojoje Britanijoje per trejus metus.

Tradiciškai laisvųjų mūrininkų organizacija kilo iš Europos mūrininkų gildijų, todėl tai vyrų organizacija ir moterų į savo gretas jie, paprastai, nepriima. Nors teko skaityti, kad yra ir moterų ir netgi mišrių ložių.

Pagrindiniai principai

Pagrindiniai masonų principai yra: broliška meilė, tolerancija, pagarba, geranoriškumas (ypač brolijos nariams), filantropija. Masonai taip pat propaguoja humanistines nuostatas – žmonių laisvę ir lygybę, asmenybės tobulėjimą, tautų brolystę, religinę toleranciją. Sakoma, jog masonai priima gerus žmones ir padaro juos dar geresniais.

Simboliai

dolerisVienas pagrindinių masonų simbolių – piramidė, kurios viršūnė yra atskirta ir joje pavaizduota „visa matanti akis“. Šalia piramidės du užrašai: Annuit coeptis (Jis [Dievas] pritaria [mūsų sumanymams]) ir Novus Ordo Seclorum (Naujoji pasaulinė tvarka). Šį simbolį galima rasti ant vieno dolerio kupiūros.

Neužmirštuolė taip pat masonų simbolis. II pasaulinio karo metais masonai buvo persekiojami, todėl neužmirštuolės simbolį naudojo kaip ženklą, pagal kurį galėjo atskirti vieni kitus.  Vėliau viso pasaulio laisvieji mūrininkai šį Neužmirštuolės ženklą naudojo kaip pagarbos ženklą vokiečių nacių nužudytiems šimtams tūkstančių masonų.

Šiaip simbolių masonai turi daug, tai ir penkiakampė žvaigždė, ir pentagrama… Yra ir mūrininkiją tiesiogiai simbolizuojančių ženklų, tai mentė (mūrininko įrankis skiediniui krėsti), 24 colių matuoklė, kūjis, gulsčiukas (simbolizuoja, kad visi brolijos nariai yra lygūs)…

Įdomu tai, kad šių simbolių galime rasti visur Lietuvoje. Pvz. mano kaimo bažnyčioje galima rasti ant lubų nupieštą trikampį su „visa matančia akimi“. Kadangi Katedrą Vilniuje pastatė taip pat masonas (Laurynas Stuoka Gudzevičius), tai neabejoju, kad šių ženklų galima rasti ir ten.

P.S. Kurdamas šį įrašą radau Vilniuje veikiančios masonų ložės tinklalapį. Ten rastu el. pašto adresu nusiunčiau laišką su keletu klausimų. Deja atsakymo nesulaukiau.