Apie barzdaskučius sužinojau dar vasarą, kai apie juos papasakojo vienas praktikantas darbe, mat barzdaskutyklą atidarė pora studentų iš jo universiteto, kuriuos jis pažinojo. Jau seniai svajojau tokioje vietoje nusiskust, tačiau nežinojau, kad ir Lietuvoje tą galima padaryti. Taigi pusiau rimtai, pusiau juokais tą pačią dieną savo mylimajai nusiunčiau nuorodą ir pasakiau, kad jau sugalvojau ko noriu gimimo dienos proga 🙂 . Tačiau dovanų gavęs pakvietimą, neskubėjau ir tik po poros mėnesių prisiruošiau nueit į vyrų grožio saloną.
Barzdaskučių tinklalapyje mačiau įspėjimą, kad moterys ten neįleidžiamos, todėl rizikavau pasikviesdamas savąją. Ir rizika nepasiteisino – mano mylimoji nebuvo įleista. Vienas iš barzdaskutyklos įkūrėjų jai pasiūlė manęs palaukti kur nors mieste, na, o man, kad laukti nebūtų nuobodu, pasiūlė pasivaišinti burbonu.
Praeito šimtmečio dvasia dvelkiančioje barzdaskutykloje ilgai nenuobodžiavau. Trumpam prisėdau ant odinės sofutės, tačiau greitai buvau pakviestas įsitaisyti ant autentiškos, ~100 metų senumo, barzdaskučio kėdės.
Pirmiausia, juodaodis barzdaskutys kirpimo mašinėle padailino mano šukuoseną, ir tik tada ėmėsi barzdos. Barzdą, prieš vizitą, kelias dienas paauginau, todėl kai kuriose vietose ir ją, patrumpino su skutimo mašinėle. Tuomet visą barzdą įtrynė, kažkokiu kremu ir veidą uždengė karštu rankšluosčiu. Po geros minutės nuėmęs jau šiek tiek pravėsusį rankšluostį įtrynė kitu kremu ir vėl uždengė karštu rankšluosčiu. Na, o tada sekė putos ir prasidėjo skutimas. Viena ranka patempdamas odą, kitoje laikydamas skustuvą, barzdaskutys skuto atsargiai ir po mažą lopinėlį. Tačiau kad ir kokia įgudusi buvo jo ranka, vis dėl to pabaigoje sudrebėjo ir šiek tiek įpjovė smakrą. Kokios būklės yra skruostų oda, pajutau kai barzdaskutys baigęs darbą veidą patepė dezinfekciniu, alkoholio turinčiu, skysčiu – perštėjo labai.
Pabaigai veidas buvo uždengtas šaltu rankšluosčiu. Nuskutęs barzdą barzdaskutys ėmėsi antakių, kuriuos išpešiojo siūlais – ne tik moterys pešioja antakius ;). O štai plaukų šalinimas iš ausų vyko man dar neregėtu būdu – su ant virbalo galo užmautu degančiu vatos gumulu. Ausims buvo karšta, bet saugi riba neperžengta.
Iš barzdaskutyklos išėjau laimingas ir patenkintas, kad įgyvendinau vieną iš svajonių. Auginantiems barzdą ar ūsus, formuoti jų šukuoseną, tai puiki vieta. Tačiau antrą kartą į barzdaskutyklą skustis neičiau (na, nebent pas kitą barzdaskutį) – veido oda buvo paraudusi, ant jos pilna kraujo taškelių nuo smulkių įpjovimų. Pats skusdamasis rytais viską atlieku atsargiau. Na, bet kartą nueiti į tokią vietą, kurioje nei viena moteris nebuvo įkėlusi kojos, tikrai verta.
Buožė
Labiau gal ponas, sakyčiau 😉
Šaunuolis, neturiu daugiau nei ką parašyti. Aš barzdos skutimo paslauga naudojausi savo jaunystėje, maždaug 1974-1980 metais. Po to buvo paskleistas gandas, kad per skustukus galima apsikrėsti naujai tada atsiradisia AIDS ir visur uždrausta ši procedūra. O iki tol barzdos skutimas buvo atliekamas bet kurioje vyrų kirpykloje. Tik juodaodžių nebuvo, o šiuo verslu gana dažnai užsiimdavo žydai. Nors pasitaikydavo ir jaunų merginų lietuvaičių. Net nežinojau, kad jau vėl atsirado tokia galimybė. Gal tik Vilniuje? Ir kokia kaina? Bei kur ji yra? O šiaip tai tas draudimas tikras išmislas. Kaip švirkštai yra vienkartiniai, taip ir skustukai. Ir iš kur tada ta AIDS rizika?
Kiek žinau, tai tik Vilniuje jie ir yra. O įsikūrę Žydų g. 2. Ankščiau naudojo daugkartinius skustuvus, tai ta grėsmė ir buvo, o dabar vienkartiniais skuta – daugkartiniais sakė neleido. Kaina buvo 100 Lt už tas visas procedūras (skutimas, ausų plaukų išdeginimas ir antakių pešiojimas siūlais). Vien tik skutimas mažiau kainuotų.